Sekite 15min Google
Kodėl šiandien cukrinis diabetas yra viena iš pasaulyje labiausiai paplitusių lėtinių neinfekcinių ligų ir viena dažniausių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse?
Tai lemia keli esminiai veiksniai: daugėja antsvoriu ir nutukimu besiskundžiančių žmonių, mažiau judama, mityboje dominuoja rafinuoti angliavandeniai, cukrus ir perdirbtas maistas. Be to, visuomenė sensta, o vyresni žmonės dažniau serga II tipo diabetu. Dar vienas svarbus aspektas – šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas: lėtinis stresas, miego trūkumas, tabako ir alkoholio vartojimas. Tai prisideda prie atsparumo insulinui ir gliukozės apykaitos sutrikimų vystymosi. Diabetas klastingas, nes daug metų gali progresuoti beveik be simptomų, o diagnozė neretai nustatoma jau esant komplikacijų (susirgus širdies ir kraujagyslių ligomis, aptikus inkstų, akių ir nervų pažeidimų). Tada diabetą gydyti sunkiau ir brangiau nei ankstyvą jo formą, todėl ši liga tapo ne tik medicinos, bet ir visuomenės sveikatos iššūkiu.
Įspėjimas, kad gresia cukrinis diabetas, yra prediabeto diagnozė?
Prediabetas – būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje padidėjęs, bet dar nesiekia diabeto ribų. Svarbu suprasti, kad tai nėra tik nedidelis gliukozės padidėjimas, tai – rizikos būklė. Paprastai ji apima dvi būsenas: padidėjusią glikemiją nevalgius ir sutrikusią gliukozės toleranciją po gliukozės krūvio. Tai – įspėjamasis signalas, kad organizmas nebesusitvarko su gliukozės apykaita, bet dar yra laiko bei galimybių situaciją pakeisti ir išvengti diabeto.
Prediabetas dažniausiai išsivysto esant antsvoriui arba nutukimui ir atsparumui insulinui. Kai kuriais atvejais, kad sumažintų diabeto išsivystymo tikimybę, ypač esant labai didelei rizikai, gydytojas gali skirti medikamentinį gydymą. Tačiau tyrimai rodo, kad svarbiausias vaistas prediabeto stadijoje yra gyvensenos korekcija. Pagerinus miego kokybę, suvaldžius stresą, pakeitus mitybą, padidinus fizinį aktyvumą ir sumažinus kūno svorį neretai pavyksta grąžinti gliukozės rodiklius į normos ribas ir stipriai sumažinti diabeto riziką. Beje, apie 50 proc. žmonių, turinčių prediabeto diagnozę, per 5 metus suserga II tipo diabetu, jei nekeičia savo gyvenimo būdo.
Cukrinis diabetas ir prediabetas dažnai iš pradžių nesukelia jokių simptomų, todėl svarbiausia reguliariai (bent kartą per metus) atlikti profilaktinį gliukozės kiekio kraujyje tyrimą, ypač asmenims virš 45 metų. Jei kamuoja nuolatinis, neįprastai stiprus troškulys, dažnas ir gausus šlapinimasis, staigus, nepaaiškinamas svorio mažėjimas, didelis nuovargis, silpnumas, mieguistumas, blogiau gyja žaizdos, dažniau kamuoja infekcijos (ypač šlapimo takų, odos, grybelinės), pablogėja regėjimo, nedelsdami turėtų pasitikrinti bet kokio amžiaus žmonės.
Kokia mityba rekomenduojama sergant diabetu?
Nėra specialios diabeto dietos, tačiau yra aiškūs principai, kurie padeda geriau kontroliuoti gliukozę ir sumažinti komplikacijų riziką. Dažniausiai rekomenduojami sveikos, subalansuotos mitybos principai, artimi Viduržemio jūros dietai. Ir sergantieji diabetu, ir sveiki žmonės turėtų valgyti daug žalių arba termiškai apdorotų daržovių, kokybiškų baltymų (žuvų, paukštienos, ankštinių daržovių, liesų pieno produktų), visų grūdo dalių produktų. Mūsų maiste turėtų būti daugiau vadinamųjų gerųjų riebalų, randamų alyvuogių aliejuje, riešutuose, sėklose, avokaduose. Reikėtų riboti pridėtinį cukrų, perdirbtą ir greitąjį maistą. Diabetu sergančiam žmogui svarbu valgyti mažesnėmis porcijomis, bet reguliariai – taip galima išvengti didelių glikemijos šuolių. Ne iš vieno paciento esu girdėjusi, kad jie savotiškai džiaugiasi susirgę diabetu, nes jų mityba tapo sveikesnė, pagerėjo savijauta, sumažėjo svoris. Visada džiugu, kai žmonės ne tik susirūpina dėl laukiančių iššūkių, bet ir mato teigiamas ligos pasekmes.
Kiek svarbus fizinis aktyvumas?
Tai – viena iš kertinių diabeto ir prediabeto valdymo priemonių. Judėjimas didina raumenų jautrumą insulinui, padeda gliukozei lengviau patekti į ląsteles, mažina svorį, gerina kraujospūdį, cholesterolio rodiklius, nuotaiką, miego kokybę. Daugeliui ligonių tinka paprastos ir universalios rekomendacijos: reguliarus fizinis krūvis – mažiausiai 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinių pratimų per savaitę (tarkime, spartaus ėjimo, plaukimo, važinėjimo dviračiu, šokių) ir bent du kartai per savaitę jėgos pratimų treniruočių, stiprinančių didžiųjų raumenų grupes. Savo pacientus skatiname didinti ir kasdienį judėjimą: „rinkti“ žingsnius, lipti laiptais, aktyviai leisti laisvalaikį – rasti tokį judėjimo būdą, kuris teiktų malonumą ir būtų realistiškai įgyvendinamas.
Valdyti diabetą padeda ir šiuolaikinės technologijos?
Insulinu gydomų pacientų gyvenimą labai palengvina gliukozės sensoriai ir insulino pompos. Gliukozės matuokliai ir sensoriai (nuolatinio gliukozės monitoravimo sistemos) leidžia realiu laiku matyti glikemijos pokyčius, prognozuoti gliukozės pakilimus ir sumažėjimus, planuoti mitybą ir fizinį aktyvumą. Insulino pompų sistemos nuolat leidžia insuliną tam tikru baziniu greičiu ir suteikia galimybę paprastai skirti insulino dozę prieš valgį. Šiuolaikinės hibridinės sistemos iš dalies automatizuoja insulino dozavimą per pompą pagal sensoriaus rodmenis.
Daugelis pacientų naudoja ir mobiliąsias programėles, kurios padeda stebėti glikemijos rodiklius, mitybą, fizinį aktyvumą, medikamentų vartojimą, dalintis duomenimis su gydytoju ar gauti priminimus. Tačiau svarbu, kad technologijos būtų derinamos su mokymu – reikia suprasti duomenis ir priimti teisingus sprendimus.
Tokios informacijos ir daugiau žinių apie ligą galima gauti dalyvaujant ilgalaikėse diabetu ar prediabetu sergančių asmenų mokymo ir gyvensenos keitimo programose?
Tai – pacientams skirti struktūrizuoti sveikatos priežiūros ir švietimo kursai, kurių efektyvumą įvertino daugybė mokslinių tyrimų. Programose dirba gydytojai endokrinologai, slaugytojai diabetologai, dietologai, gyvensenos medicinos specialistai, medicinos psichologai, kineziterapeutai. Jų tikslas – ne tik išmokyti ligonius tinkamai vartoti vaistus, bet ir suteikti žinių apie ligos valdymą bei padėti suformuoti ilgalaikius mitybos, fizinio aktyvumo ir streso reguliavimo įpročius, padedančius kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir išvengti komplikacijų. Tose programose derinamos individualios ir grupinės konsultacijos, medicininės žinios ir praktiniai įgūdžiai. Labai svarbi jų dalis – psichologinė pagalba: palaikymas, padedantis susitaikyti su diagnoze ir išlaikyti motyvaciją keisti įpročius.
Ar yra galimybė programose dalyvauti gyvenantiems atokiau nuo didesnių miestų?
Mūsų šalyje veikia keletas pagrindinių šių programų tipų. Sveikatos biurų prevencijos programos vykdomos per savivaldybių visuomenės sveikatos biurus. Jos yra nemokamos, trunka kelias savaites, yra skirtos žmonėms, turintiems prediabeto diagnozę ir norintiems išvengti II tipo diabeto. Tarkime, širdies ir kraujagyslių bei cukrinio diabeto prevencijos programa, organizuojama visuomenės sveikatos biurų visoje Lietuvoje, skirta suaugusiems asmenims, turintiems riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu, taip pat visiems, norintiems sveikiau gyventi. Programa apima įvairias sveikatos stiprinimo veiklas: sveikatai palankios mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimą, sveikatos raštingumo didinimą ir psichologinės gerovės stiprinimą.
Kitos programos vykdomos sveikatos priežiūros įstaigose veikiančių diabeto mokyklėlių. Gydytojai endokrinologai, nustatę cukrinio diabeto diagnozę, pacientus siunčia pas slaugytojus diabetologus, kurie rengia individualius ir grupinius mokymus apie ligos savikontrolę ir gyvensenos pokyčius. Vykdomi ir įvairūs pacientų organizacijų projektai.
Informacijos apie programas galima gauti iš šeimos gydytojų, slaugytojų diabetologų, savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose arba pacientų organizacijose, tokiose kaip Lietuvos diabeto asociacija ar „Diabeto IQ“. Dalyvauti galima net ir gyvenant atokesnėse vietovėse, nes dauguma visuomenės sveikatos biurų ir pacientų klubų nemažą dalį paskaitų bei konsultacijų rengia virtualiai, o regionų specialistai ir pacientų organizacijų atstovai, vykdydami prevencines programas, dažnai atvyksta ir į mažesnius miestelius bei seniūnijas. Kasdienėje praktikoje daug kartų įsitikinau, kad pacientai, dalyvaujantys tokiose programose, yra labiau įsitraukę į savo gydymą, o jų ilgalaikiai rezultatai dažnai geresni nei tų, kurie apsiriboja vienkartine konsultacija. Be to, šios programos gerina žmonių gyvenimo kokybę, padeda geriau suprasti ligą, mažina baimę ir bejėgiškumo jausmą, stiprina motyvaciją laikytis gydymo rekomendacijų.
Finansuojama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (valstybės biudžeto) lėšų.
