Sekite 15min Google
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje ir pasaulyje yra pagrindinė mirčių priežastis. Mūsų šalyje jos lemia daugiau nei pusę visų mirčių. Dažniausios diagnozės: miokardo infarktas, išeminė širdies liga, galvos smegenų insultas ir arterinė hipertenzija. Širdies ir kraujagyslių ligos taip pat yra dažna neįgalumo, ankstyvo išėjimo į pensiją ir nedarbingumo priežastis. Jos prastina gyvenimo kokybę ir trumpina gyvenimo trukmę.
„Akivaizdu, kad Lietuvoje su širdies ir kraujagyslių ligomis – sudėtinga situacija. Mes, gydytojai, stengiamės daryti viską, kad ši statistika kuo mažiau liūdintų. Lietuvoje asmenys nuo 40 iki 60 metų skatinami dalyvauti nemokamoje Valstybinės ligonių kasos Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje, kurią sudaro du etapai. Pirmiausia riziką įvertina šeimos gydytojai. Jie sprendžia, ar tolesniems detaliems tyrimams pacientą siųsti į kardiologijos centrus. Taip pat organizuojamos specialios sveikatos biurų programos, skirtos širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto profilaktikai, – pasakoja Jurgita Plisienė. – Europos Komisija parengė strateginį planą „Save Hearts“ – „Saugokime širdis“. Juo siekiama mažinti ankstyvą mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, stiprinti prevenciją, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Šiame projekte dalyvauja ir Lietuvos kardiologų draugija. Jau patvirtintas daugiasluoksnis nacionalinis veiksmų planas.“
Pasak specialistės, sudėtinga situacija dėl širdies ir kraujagyslių ligų turėtų jaudinti ne tik gydytojus, bet ir pačius žmones. Jiems vertėtų labiau įsitraukti į prevencines medicinos programas ir kasdieniame gyvenime daugiau dėmesio skirti sveikatai. „Prevencija – labiausiai neišnaudota galimybė gyventi sveikiau. Būtų galima išvengti apie 80 procentų širdies ir kraujagyslių ligų, – sako kardiologė. – Itin stipri priemonė, padedanti išsaugoti sveiką širdį ir kraujagysles, – subalansuotas gyvenimo būdas. Jei reikėtų išskirti vieną svarbiausią dalyką, pasirinkčiau fizinį aktyvumą. Nebūtina iš karto nubėgti maratono. Judėti galima pradėti nuo kasdienio pasivaikščiojimo, malonumą teikiančių darbų sode. Jei daugiau judėtume, gal mažiau būtų ir nutukimo problemų.“
Didelę įtaką turi mityba. Specialistė nepritaria kraštutinumams, sprendimui valgyti vien gyvūninės arba vien augalinės kilmės maistą. „Mityba turėtų būti visavertė, o moksliniais tyrimais įrodyta, kad sėkmingam širdies ir kraujagyslių funkcionavimui palankiausia – Viduržemio jūros regiono dieta. Didžiausi priešai – cukrus ir hidrinti riebalai“, – akcentuoja.
Kraujagyslėms bei širdžiai kenkia ir nutukimas, lėtinį organizmo uždegimą sukeliantis rūkymas. Įtakos turi genetika ir tokie neapčiuopiami dalykai kaip vienatvė, depresija, net oro užterštumas.
„Šiandieninio žmogaus gyvenimo tempas labai didelis. Įtampos išvengti beveik neįmanoma, bet reikia išmokti valdyti atsaką į stresą ir taip pagelbėti savo širdžiai, – pastebi profesorė. – Čia vėl padeda fizinis aktyvumas: pasivaikščiojimas miške, treniruotė sporto salėje. Bendrą savijautą ir širdies darbą palankiai veikia ir dėmesys vidinei būsenai, todėl verta rasti laiko meditacijai ar kitai dvasinę pusiausvyrą atkuriančiai veiklai. Pagaliau kiekvienam reikėtų turėti šios dienos ar ilgalaikį tikslą, dėl kurio kiekviena diena turėtų prasmę.“
Finansuojama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (valstybės biudžeto) lėšų.
