Sekite 15min Google
Straipsnio vertimas į gestų kalbą:
Vis dėlto svarbu žinoti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu nuo 2024 m. yra patvirtintos Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijos.
Tad žmogus, turintis negalią, susidūręs su neprieinama viešąja informacija, gali kreiptis į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą ir kreiptis dėl informacijos pateikimo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu, tarp kurių – ir prieinamu skaitmeniniu dokumentu.
Rekomendacijas dėl informacijos teikimo asmenims su negalia pasirinktais prieinamais bendravimo būdais galite rasti šioje nuorodoje.
Jose nustatyti atvejai, kada valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi pateikti viešąją informaciją žmogui, turinčiam negalią, jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu, taip pat numatyti tokios informacijos pateikimo būdai ir formos. Žmogus arba jį atstovaujantis asmuo, pavyzdžiui, vienas iš tėvų, pilnametis vaikas, globėjas, sutuoktinis, aprūpintojas, asmens įgaliotas kitas asmuo ir numatytais atvejais socialinis darbuotojas, gali išreikšti poreikį gauti informaciją prieinamu būdu, o įstaiga turi organizuoti jos pateikimą tinkama forma.
Žmonėms, turintiems regos negalią, tai gali būti, pavyzdžiui, elektroninis dokumentas, kurį galima perskaityti naudojantis ekrano skaitymo programa.
Kaip teigia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (ANTA) Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vyresnioji patarėja Sandra Buklienė, svarbu ne tik reaguoti tuomet, kai žmogus jau susiduria su neprieinama informacija, bet ir siekti, kad prieinamumas būtų apgalvotas dar ją rengiant.
Prieinamumu reikėtų pasirūpinti iš anksto.
„Pastebime, kad įstaigų dėmesys informacijos prieinamumui auga ypač tuomet, kai joms apie šią pareigą primenama. Sulaukusios priminimo apie prieinamumo reikalavimus, įstaigos dažniau ima vertinti savo rengiamus dokumentus, domėtis, kaip juos pritaikyti, ieškoti praktinių sprendimų. Tai rodo, jog dar vis svarbu stiprinti supratimą, kad prieinamumu reikėtų pasirūpinti iš anksto ir apmąstyti, kas ir kaip naudosis teikiama informacija, o ne tik tada, kai į tai atkreipiamas dėmesys.
Žmogui, turinčiam regos negalią, tinkamai parengtas elektroninis dokumentas suteikia galimybę informaciją perskaityti savarankiškai, naudojantis ekrano skaitymo ar kitomis pagalbinėmis technologijomis. O jeigu žmogus gauna jam neprieinamą viešąją informaciją, svarbu žinoti, kad numatytais atvejais jis gali kreiptis į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą ir prašyti ją pateikti pasirinktu prieinamu bendravimo būdu“, – sako S. Buklienė.
Kai ekrano skaitymo programa mato ne žodžius, o pikselius
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) viceprezidentas Vilmantas Balčikonis sako, kad daugiausia sunkumų dėl neprieinamų elektroninių dokumentų patiria neregiai. Kompiuteriuose, telefonuose ar planšetėse jie informaciją skaito naudodamiesi ekrano skaitymo programomis, kurios ekrane pateiktą informaciją perskaito balsu.
„Jeigu ekrano skaitymo programa neranda teksto arba jis programiškai yra netvarkingas, ji negali neregiui perskaityti informacijos, perskaito ją netvarkingai, o kartais ir klaidingai.
Taip dažniausiai nutinka, kai, pavyzdžiui, į interneto svetainę įkeliamas nuskenuotas dokumentas ar paveikslėlio formatu išsaugotas failas. Tuomet programa mato pikselius, o ne raides ir žodžius“, – aiškina V. Balčikonis.
Panaši problema kyla, kai lankstinukai, informaciniai pranešimai ar kvietimai skelbiami tik kaip paveikslėliai. Tačiau net ir ekrano skaitymo programos atpažįstamu tekstu gali būti sunku naudotis, jei jis netinkamai suformatuotas. Pavyzdžiui, 80 puslapių ataskaitoje be tinkamai pažymėtų antraščių tampa sudėtinga greitai surasti reikiamą informaciją.
„Jeigu dokumentas neturi antraščių, nėra galimybės patogiai keliauti per dokumentą ir surasti reikiamą skyrių. Tuomet gali reikėti klausyti visų 80 puslapių tam, kad galima būtų surasti reikalingą skyrių. O jei tą skyrių netyčiomis praleisite – dešimtis puslapių reikės klausytis iš naujo. Informacijos paieška tampa varginančiu darbu. Paveikslėliai taip pat dažnai neturi alternatyvaus teksto, todėl neregys nežino, kas juose pavaizduota ir ar ši informacija jam svarbi“, – sako LASS viceprezidentas.
Galimybė kreiptis į valstybės ar savivaldybės instituciją ir paprašyti informaciją pateikti pasirinktu prieinamu bendravimo būdu yra labai svarbi.
Kliūčių kyla ir silpnaregiams – jiems sunkiau perskaityti infografikus, itin stilizuotus tekstus, informaciją, kuriai pasirinktas nepakankamas teksto ir fono kontrastas ar sunkiai įskaitomi šriftai.
Pasak V. Balčikonio, galimybė kreiptis į valstybės ar savivaldybės instituciją ir paprašyti informaciją pateikti pasirinktu prieinamu bendravimo būdu yra labai svarbi. Ji padeda užtikrinti, kad neregiai ir silpnaregiai galėtų informaciją gauti savarankiškai, lygiateisiškai ir išsaugodami savo orumą. Norisi, kad šia paslauga naudotųsi kuo daugiau žmonių.
Prieinamumą galima suplanuoti dar rengiant dokumentą
ANTA kartu su LASS yra parengę metodines rekomendacijas, kuriose pateikiami praktiniai sprendimai, kaip rengti „MS Word“ ir PDF formas, pritaikytas pildyti žmonėms, turintiems regos negalią, taip pat kaip tikrinti PDF dokumentų prieinamumą ir šalinti klaidas. Rekomendacijas galima rasti šioje nuorodoje.
Jose rekomenduojama naudoti antraščių stilius, vengti sudėtingų maketų ir lentelių, pasirūpinti tinkama skaitymo seka ir alternatyviuoju tekstu paveikslėliams.
„Rekomendacijos visų pirma gali padėti suprasti, kaip neregiai skaito skaitmeninę informaciją ir kas jiems sukelia kliūčių. Jose taip pat yra aiškūs žingsniai, kaip užtikrinti, kad dokumentai būtų perskaitomi naudojantis pagalbinėmis technologijomis“, – sako V. Balčikonis.
Svarbus ir institucijų noras ieškoti sprendimų
ANTA atstovės S. Buklienės teigimu, ne mažiau už technines žinias svarbus pačių įstaigų požiūris ir iniciatyvumas. Vienas iš tokių pavyzdžių – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI), kuri kreipiasi dėl dokumentų prieinamumo, konsultuojasi ir ieško būdų, kaip savo teikiamą informaciją bei dokumentus geriau pritaikyti žmonėms su negalia.
„Svarbu ne tik tai, kokį rezultatą įstaiga jau yra pasiekusi, bet ir jos požiūris – ar pastebėjusi problemą ji ieško sprendimo, konsultuojasi ir tobulina savo paslaugas. Toks iniciatyvumas rodo socialinę atsakomybę ir supratimą, kad paslauga turi būti kuriama atsižvelgiant į skirtingus jos naudotojų poreikius“, – pabrėžia S. Buklienė.
Kad situacija gerėja, pastebi ir LASS. V. Balčikonio teigimu, dokumentų prieinamumui skiriama daugiau dėmesio, o pati organizacija rengia mokymus, mokomąją vaizdo medžiagą ir testuoja viešųjų institucijų dokumentus. Kaip vieną iš praktinių pavyzdžių jis mini „Sodrą“ – jos dokumentuose pastebi silpnaregiams patogesnį šriftą, o internetinėmis prašymų formomis galima naudotis ir su ekrano skaitymo programa.
Prieinama skaitmeninė erdvė žmogui su regos negalia ne tik sutaupo laiko, bet ir suteikia galimybę informaciją gauti ir ja naudotis savarankiškai. Todėl kviečiame dėl Jums aktualios viešosios informacijos gavimo prieinamu būdu, įskaitant ir prieinamu skaitmeniniu dokumentu, kreiptis į valstybės ir savivaldybių įstaigas ir institucijas.
Sužinoti daugiau apie vieš. informacijos teikimą pasirinktu prieinamu būdu, įskaitant ir prieinamu skaitmeniniu formatu, galite ANTA svetainėje – Kaip gauti informaciją prieinamu būdu?
Straipsnio vertimas į gestų kalbą:
