Apie tai su urologu Martynu Stanioniu ir ginekologe Justina Gailiušiene išsamiai kalėjome „Aum Welness Clinic“ tinklalaidėje „Ką su savim darai?“.
– Nuo ko apskritai priklauso žmogaus seksualinė sveikata? Libido, erekcija, potraukis – kokie hormonai, kas labiausiai daro įtaką?
M.S.: Tam daro įtaką visi hormonai, nes žmogus nėra vienas dėmuo, negalime visko suvesti į vieną. Bet ką galiu pasakyti iš urologinės pusės – labai svarbus yra testosteronas, estradiolis, SHGB, prolaktinas, LH, FSH ir pan. Šiuos hormonus pagrinde tiriame, kai kalbame apie libido sumažėjimą, erekcijos funkcijos sutrikimą bei vaisingumą ar nevaisingumą.
– Martynai, kai ateina vyras ir skundžiasi vienais iš minėtų dalykų, kuriuos tyrimus siūlote dažniausiai pasidaryti?
M.S.: Na, pirmiausia, išsiklausinėju, kas nutiko, kokie yra lūkesčiai. Kartais žmonės libido suplakta kartu su erekcija, jiems tai tolygūs dalykai, o jie visiškai skirtingi ir kartais net nesusiję. Antra, reikia įvertinti, koks ateina žmogus. Mano, urologo atveju, ateina, sakykime, vyras, kuriam 30-35-eri.
Greičiausiai jam su testosterono rodikliais, libido ir erekcija bus viskas gerai, veržlumas greičiausiai bus sumažėjęs dėl kitų problemų – gyvenimo kokybės. Jam atrodo – jis dirba, daug uždirba, siekia karjeros, o kas kenčia? Miego, poilsio, socialinis režimas. Neretai įtakos turi ir sportas, kuris dažnai chaotiškas. Taip gyvenantis žmogus ateina ir sako – kas su manim negerai?
Pirmiausia, tokiam žmogui sakai – reikia tiesiog šiek tiek pristabdyti arklius.
Pirmiausia, tokiam žmogui sakai – reikia tiesiog šiek tiek pristabdyti arklius. Kiti pacientai, kuriems mes galime ieškoti kuo padėti, kalbant apie hormonų disbalansą, dažnai jau yra kiek brandesni. Jie dažnai turi vietą po saule – šeimą, karjerą, rūpinasi visais, bet tiesiog neretai irgi pamiršta save. Susimąsto, kai pradeda susigaudyti, kad kažkas su juo yra nebe taip, kaip anksčiau.
Tokiam vyrui mes pradedame tirti hormonus, nes jis pradeda senti. Bet tirdami hormonus ir norėdami padėti, siekiame sveiko senėjimo. Kartu su paminėtais hormonais tiriame ir skydliaukę, kepenų ir kasos fermentus, bendrą kraują, o viską įvertinę žiūrime – kaip galime pagerinti gyvenimo kokybę.
– Justina, pakalbėkime apie moteris. Ar jų seksualinio gyvenimo kokybę lemia tie patys hormonai, ar vis mes šiuo klausimu skiriamės?
J. G.: Paantrinsiu Martynui, kad kalbant apie moters reprodukcinę sveikatą ir amžėjimą, hormonai yra tik vienas dėmuo, mes turime į viską žvelgti holistiškai. Ko gero, jei kalbame apie ir jauną moterį, jos hormonų rodikliai bus tokie, koks yra jos gyvenimo būdas.
Mes negalime gydyti vien tik tyrimo rezultatų. Pavyzdžiui, ateina moteris ir skundžiasi, kad nereguliarios menstruacijos ar jų iš viso nėra, neturi potraukio ir begalė kitų simptomų. Žinoma, mes tirsime hormonus, bet turime pradėti nuo jos gyvenimo būdo. Mes galime paskirti daug tyrimų, bet jei tai yra moteris, kuri daug dirba, daug sportuoja, nemiega, laikosi griežtų mitybos principų, jau galime ir numatyti, kokie tie rezultatai bus.
– Kokie tie rezultatai?
J.G.: Na, jeigu moters kūno masės indeksas labai žemas, greičiausiai, estradiolo koncentracija bus mažesnė. Jei moteris turi didesnį kūno masės indeksą, tai riebaluose gaminai estrogenas, mažiau aktyvi jo forma, bet tai gali lemti ir gausesnes menstruacijas. Būna moteris sako, kad jos mityba yra pilnavertė, o kūno masės indeksas mažesnis nei 17, atlikę tyrimus galimai pamatysime, kad folikulus stimuliuojantis hormonas yra aukštesnis nei norma, o liuteinizuojantis hormonas – žemesnis. Tuomet galime daryti prielaidą, kad sveikos mitybos apibrėžimas, ko gero, skiriasi nuo gydytojų suvokimo.
Bet jei kalbėsime apie amžėjimą, taip – tai irgi turi poveikį lytinių hormonų koncentacijai. Nuo 35-ies mažėja visų lytinių hormonų – to paties testosteroneo, progesterone ir pan., dėl to moteriai amžėjant mažėja ir vaisingumo procentai.
Kartais hormonų disabalansas gali nulemti ir tokius dalykus, kad žmogui nėra motyvacijos – nei eiti į sporto klubą, nei sveikai maitintis. Kartais pagalba iš išorės, kalbant būtent apie perimenopauzę ir menopauzę, suteikia gyvenimo kibirkšties.
– Sutinkame ir žinome, kad amžėjant kūnas keičiasi. Kaip žmogui suprasti, ar tai tik amžėjimo ženklai, ar hormonų disbalansas?
M. S.: Tai turbūt galioja abiems lytims – pirma, motyvacijos sumažėjimas, apatija, dėmesio sutrikimai, sumažėjas potraukis, sumažėjęs susidomėjimas seksualiniu gyvenimu, vyrams – sumažėjusi erekcija, jos standumas.
Gali sakyti, kad dabar apie 80 proc. to, kas būdavo. Kai ateina ir pradeda vardinti irzlumo bei pablogėjusios gyvenimo kokybės simptomus, mes galime po truputį galvoti, kad reikia žmogui padėti – jam reikia susivokti, atrasti ir spręsti gyvenimo kokybės problemas.
