Sekite 15min Google
Dalis parazitinių infekcijų ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų, todėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai pranešime žiniasklaidai primena apie privalomus profilaktinius patikrinimus dėl žarnyno parazitų vaikams, pradedantiems lankyti ugdymo įstaigą ar ją keičiantiems.
Svarbūs tyrimai ikimokyklinukams ir pradinukams
Parazitinės infekcijos ne visada sukelia pastebimus simptomus. Todėl profilaktiniai tyrimai padeda anksti nustatyti infekciją, o prireikus – laiku pradėti gydymą ir sumažinti jos plitimo riziką.
„Vaikų sveikatos tikrinimo metu prieš vaikui pradedant lankyti ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą, taip pat pereinant į kitą ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą, yra privalomi nuograndų ir išmatų helmintologiniai tyrimai“, – akcentuoja NVSPL Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų poskyrio l. e. p. vedėja Daiva Veitienė.
Ypatingai atkreipti dėmesį reikėtų, jei vaikui skauda pilvą, galvą, pasikeičia tuštinimasis, kamuoja neaiškios kilmės alergijos, miegas pasidaro neramus, niežti išangę ar panašūs reiškiniai atsiranda grįžus iš atostogų šiltuose kraštuose. Atlikus išmatų tyrimus ir radus parazitų kiaušinėlius ar cistas, dažniausiai reikalingas priešparazitinis gydymas.
Pernai spalines turėjo per 88 proc. mažamečių
Lietuvoje labiausiai paplitę žarnyno parazitai yra spalinės, askaridės, taip pat neretai aptinkami ir žarnyno patogeniniai pirmuonys. Iš šiltųjų kraštų atsivežami ir mūsuose nesutinkami parazitai.
Spalinės (lot. Enterobius vermicularis) – plačiausiai Lietuvoje paplitę žarnyno parazitai. Susirgimas vadinamas enterobioze. 2024 m. spalines turėjo beveik 87 proc. vaikų iki 14 metų iš bendro visų susirgimų enterobioze skaičiaus, o 2025 m. – jau 88,5 procentų.
„Spalinės yra maži, ploni, balkšvi, apie 1 cm ilgio helmintai. Viena spalinė iššliaužusi iš žmogaus tiesiosios žarnos (dažniausiai naktį), išskiria apie 10–16 tūkstančių kiaušinėlių, kurie ant žmogaus kūno per kelias valandas subręsta ir tampa užkrečiami. Ciklas nuo helminto kiaušinėlio pakliuvimo į burną iki suaugusios spalinės, kuri išskiria kiaušinėlius, trunka apie 5 savaites. Kadangi kiaušinėliai gyvybingi aplinkoje (bute, vaikų ugdymo įstaigoje ir kt.), esant palankioms sąlygoms išgyvena 3–4 savaites, tai pavojus užsikrėsti ne tik nuo pačio savęs, tačiau ir nuo užterštos aplinkos yra nemažas“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Turint spalinių padažnėja tuštinimasis, atsiranda pilvo skausmai, gali pykinti, tačiau svarbiausias požymis – išeinamosios angos, lytinių organų srities ir tarpvietės įkyrus niežulys. Niežti todėl, kad kirmėlės šliaužiodamos dirgina ne tik mechaniškai, tačiau kiaušinėliai yra padengti lipnia baltymine/želatinine medžiaga, kuri kiaušinėlius priklijuoja prie odos ir tai sukelia niežėjimą.
Askaridės – viena dažniausių vaikų helmintozių
Askaridės (lot. Ascaris lumbricoides) – antras pagal paplitimą helmintas Lietuvoje. 2024 m. iš visų sergančiųjų askaridoze vaikų dalis sudarė 73 proc., 2025 m. – jau 76,2 proc. Dažniausiai askaridoze serga 2-10 metų vaikai, kurie dar neturi susiformavusių higieninių įgūdžių.
„Askaridės yra dideli helmintai, skirtalyčiai, patinėliai 15–30 cm, patelės – nuo 20 iki beveik 50 cm ilgio. Viena patelė per parą gali išskirti apie 200 000 kiaušinėlių, kurie su išmatomis pasišalina ir kurių subrendimui iki užkrečiamos stadijos, reikalingas dirvožemis ar vanduo. Jei askaridžių kiaušinėliams bręsti yra optimali dirvožemio drėgmė ir temperatūra, šie subręsta per 1–1,5 mėnesio. Kiaušinėliai dirvožemyje ir vandenyje ilgus metus išlieka užkrečiamoje stadijoje“, – pasakoja D. Veitienė.
Užsikrečiama vartojant blogai nuplautas daržoves, vaisius, uogas, užterštus prieskonius, nenusiplovus rankų po darbų sode ar gėlyne, geriant vandenį iš atvirų šaltinių (ežerai, upės ar kt.). Tačiau žmogus nuo žmogaus askridėmis užsikrėsti negali.
Jei žarnyne parazituoja viena ar dvi askaridės, išskirtinių ligos požymių gali ir nebūti, tačiau esant daugiau askaridžių ir ligos pradžioje, kol askaridžių lervos migruoja po kraujotaką ir organus, prasideda alerginės reakcijos. Rentgeno metu plaučiuose matomi židiniai, ligonį vargina astmos priepuoliai, gali pabrinkti lūpos ir pakilti temperatūra.
„Šiuo momentu askaridžių kiaušinėlių išmatose nerasime, nes parazitai dar nesubrendę ir kiaušinėlių neišskiria. Nuo helminto kiaušinėlio patekimo į žmogaus organizmą praėjus 2–2,5 mėnesiams, askaridės būna jau išsivysčiusios ir lytiškai subrendusios, išmatose aptinkami kiaušinėliai. Jei žmogaus žarnyne gyvena patinėlis – išmatose kiaušinėlių nebus“, – aiškina specialistė.
Žarnyne apsigyvenusios askaridės ir jų išskiriamos medžiagos sukelia tokius reiškinius, kaip pilvo skausmas, apetito stoka, galvos svaigimas, avitaminozė. Vaikams gali pasireikšti griežimas dantimis miego metu, vaikai tampa dirglūs, be to, askaridės slopina imunitetą, tad vaikai tampa imlesni kitoms infekcijoms.
Patogeniniai pirmuonys: kaip jais užsikrečiama ir kokie simptomai?
Lietuvoje pasitaiko ir parazitinių pirmuoninių susirgimų. Pirmuonys – tai vienos ląstelės gyvi mikroskopiniai organizmai, kurie juda, virškina ir šalina savo apykaitos produktus. Žmogui susirgimus sukelia pirmuonys: histolizinė ameba (lot. Entamoeba histolytica), liambija (lot. Giardia lamblia) ir kt.
Pavyzdžiui, 2024 m. iš visų registruotų susirgimų amebiaze, vaikų susirgimai sudarė 46 proc., 2025 m. – 34 proc. Pavojingiausia yra Entamoeba histolytica, kuria užsikrečiama prarijus cistą/as – įsikapsuliavusį parazitą.
„Cistai nusimetus dangalus storajame žarnyne, šis pirmuonis sukelia viduriavimus su gleivėmis ir krauju, nes pažeidžia storosios žarnos gleivinę, susidaro kraujuojančios opos. Žmogų vargina pilvo skausmas, skausmingas tuštinimasis. Kraujo srove histolizinė ameba gali būti nunešama į įvairius organus ar audinius: smegenis, kepenis ir kitur sudarydama pūlinius. Didelė dalis žmonių nesuserga, o būna cistų nešiotojai ir platintojai. O tai yra pavojinga aplinkiniams“, – aiškina D. Veitienė.
Patogeniniais pirmuonimis užsikrečiama per nešvarias rankas, valgant neplautas ar blogai nuplautas daržoves, uogas, žalumynus ir vaisius, geriant nevirintą atvirų šaltinių vandenį. Kadangi Lietuvoje registruojama nedaug vietinių susirgimų, specialistė ragina atkreipti dėmesį į minėtus požymius grįžus iš Pietryčių Azijos (Filipinai, Malaizija, Tailandas, Vietnamas ir kt.), Pietų Amerikos šalių (Kolumbija, Argentina, Bolivija, Venesuela ir kt.) ir kitų šiltųjų kraštų.
Šiose šalyse rekomenduojama gerti tik virintą vandenį ar pramoniniu būdu pagamintus vaisinius gėrimus, vandenį iš butelių. Vengti vaisių sulčių pagamintų lauko prekyvietėse, šaltų gėrimų, kurie gali būti pagaminti iš termiškai neapdoroto vandens. Valytis dantis ir skalauti burną taip pat tik virintu atvėsintu vandeniu ar iš pramoniniu būdu pagamintų ir užsandarintų butelių.