„Kaip jau visi žinote, nuo kovo 18 d. buvo atnaujintas nutarimas, nustatantis naujus kriterijus, pagal kuriuos pacientai gali gauti pavėžėjimo paslaugą. Pagrindinis pasikeitimas – pacientų amžius: buvo 75 m., tapo 80 m. ir vyresni.
Dalyvumo lygis – buvo 55 proc., dabar – 40 proc. Ir negalia – jei anksčiau užteko bet kokio lygio, dabar – vidutinė arba sunki. Medicininės indikacijos per daug nesikeitė. Psichikos, klausos, regos ir judėjimo sutrikimai išliko tie patys.
Pagrindinis pasikeitimas – pacientų amžius: buvo 75 m., tapo 80 m. ir vyresni.
Poreikis specialiam transportui – gulintiems ar neįgaliojo vežimėlyje esantiems pacientams – išliko taip pat. Pagrindiniai pasikeitimai – chemoterapijos ir kitų onkologinių pacientų siuntimuose turi būti nurodyti ligos kodai. Dar viena naujiena – kad paliatyviajam gydymui užtikrinti galime pervežti tarp gydymo įstaigų. Atsirado Barthelio skalė, pagal kurią gydytojai kiekvieną kartą vertina individualiai“, – pokyčius komentavo R. Atkočiūnienė.
Komentuodama veiklą, vadovė tikino, kad po lapkritį atnaujintos paslaugos gyventojų skambučių skaičius vėl auga, kas reiškia, kad pacientai paslaugą atranda iš naujo.
„Suteiktų paslaugų skaičius taip pat auga. Aš, kaip vadovė, sakyčiau, kad esame paslaugos teikimo pradinėje stadijoje. Tikimės antroje metų pusėje turėti tuos skaičius, kuriuos turėjome praėjusiais metais“, – vylėsi Karštosios linijos 1808 vadovė.
Pasikeitus nutarimui, pasak R. Atkočiūnienės, sulaukta labai daug nepasitenkinimo.
„Pacientų, kurie neatitiko kriterijų – amžiaus, medicininių indikacijų arba buvo tiesiog blogai išrašyti siuntimai, – buvo visada. Po atnaujinto nutarimo, praėjus beveik dviem savaitėms, reikšmingo atšauktų registracijų skaičiaus dėl netikusių siuntimų nefiksuota“, – tikino vadovė.
Pasikeitus nutarimui, pasak R. Atkočiūnienės, sulaukta labai daug nepasitenkinimo.
Pagrindiniai iššūkiai, anot vadovės, su kuriais dabar susiduriama, yra pacientų pasimetimas dėl pasikeitusių kriterijų. Tačiau, jos teigimu, veikiausiai taip nutinka po bet kokių pasikeitimų bet kurioje srityje, kol tvarka nusistovi.
„Šiais metais pastebėjome, kad patiems pavėžėjams labai sunku patekti į ligoninių teritoriją. Nors visa informacija yra perduodama, vis dažniau sulaukiame skambučių, kad mūsų tiesiog neįleidžia. Tai sukelia stresą ir pacientams, kurie bijo vėluoti, ir pavėžėjams, kurių dienotvarkė yra suplanuota. Tačiau dedame visas pastangas, bendraujame su įstaigomis, kad tai nesikartotų – tikimės, kad greitu metu situacija stabilizuosis“, – apie iššūkius kalbėjo R. Atkočiūnienė.
Vadovė įvardijo dar vieną iššūkį – gulintys pacientai, atvežti atlikti tam tikrų procedūrų, ligoninėse dažnai negauna lovų, todėl pavėžėjai neturi kur jų perkelti: „Ar tai yra lovų trūkumas ligoninėse, ar komunikacijos stoka – nežinau, bandome išsiaiškinti ir išspręsti problemą.“
Anot vadovės, Karštosios linijos 1808 komanda dirba, kad iššūkius pavyktų išspręsti greičiau. Ne paslaptis, anot jos, kad pasikeitimai labiausiai paveikė onkologinius ligonius, todėl buvo organizuoti susitikimai su POLA asociacija, Nacionaliniu vėžio centru bei kitomis pacientų organizacijomis.
Nesibaigianti diskusija
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė tikino, kad šis klausimas sprendžiamas jau kelerius metus. Ji kėlė klausimą, kodėl pavėžėjimo paslaugos problema iki šiol nėra perduota kitai ministerijai, mat tai – socialinė paslauga.
„Nemanau, kad aš viena iš komiteto narių gaunu tokias žinutes – iš Marijampolės su pavėžėjimo paslauga atvažiavo į Mažeikius, nuvežė į Telšius, tada palaukė, vėl grįžo į Mažeikius, o tada atgal į Marijampolę. Pirmiausia – kokie susidaro kaštai. Ir dar toks klausimas – ne priekaištas, o klausimas.
Guli žmogus slaugos ligoninėje po nustatyto galvos vėžio. Jam yra paskirta konsultacija pas chemoterapeutą. Kaip išspręsti tokią situaciją, kad žmogus neieškotų mokamos paslaugos, nes jam nebuvo suteikta pavėžėjimo paslauga? Jis yra gulintis pacientas. Aš suprantu, kad tai yra stacionaras, bet jei žmogus nenuvažiuoja, jis praranda chemoterapeuto paslaugą“, – kelis klausimus uždavė L. Šukytė-Korsakė.
Reikėtų pagaliau aiškiai pasakyti žmonėms, kad paslaugą gaus mažiau žmonių – jos prieinamumas mažėja.
Sveikatos apsaugos viceministras Arnomedas Galdikas dėl perdavimo kitai ministerijai komentavo, kad sutiktų, jog paslauga būtų priskiriama socialinei kategorijai, tačiau ji glaudžiai susijusi su kuruojamomis medicinos sritimis, todėl sprendžiama būtent Sveikatos ministerijoje. Tačiau posėdžiai su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vyksta, tariamasi, kaip dalimis pasidalyti atsakomybes užtikrinant minėtą paslaugą.
Dėl pacientų, kurie yra gydomi stacionaro ar slaugos skyriuose, patekimo pas specialistus konsultacijoms, atsakyta, jog šią paslaugą turi užtikrinti būtent tos gydymo įstaigos, kuriose pacientai gydomi, jei jos pačios neturi specialistų, galinčių suteikti reikiamą paslaugą. Lygiai taip pat ir su hemodialize ar pan., kai reikia pervežti į kitą įstaigą – pacientas neturi kreiptis dėl pavėžėjimo, tai yra įstaigos, kurioje jis gydomas, atsakomybė.
Seimo narė Jurgita Sėjonienė komentavo, kad reikėtų pagaliau aiškiai pasakyti žmonėms, kad paslaugą gaus mažiau žmonių – jos prieinamumas mažėja, dalis žmonių jos tiesiog negaus. Seimo narė pridūrė, kad pritartų, jog tai vis tik būtų kitos ministerijos klausimas, nes paslauga yra socialinė.
