Sekite 15min Google
„Jausmas toks, lyg būtum įkritęs į dilgėles ir iš jų išlipęs – kūnas pūslėtas, labai niežti. Ryte galėdavau atsikelti ištinusiu veidu, lūpomis ar akimis. Negalėdavau žinoti, kaip jausiuosi kitą dieną ir ar galėsiu kur nors išvažiuoti“, – pasakoja Vaidatas.
Jausmas toks, lyg būtum įkritęs į dilgėles ir iš jų išlipęs – kūnas pūslėtas, labai niežti.
Pasak Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės doc. Lauros Tamašauskienės, lėtinė dilgėlinė – ne tik matomi odos bėrimai.
„Nuolatinis niežėjimas, tinimas ir nenuspėjami ligos paūmėjimai gali sutrikdyti žmogaus miegą, kasdienę veiklą, darbingumą ir emocinę savijautą. Nors ne visada pavyksta nustatyti tikslią ligos priežastį, šiandien turime skirtingų gydymo galimybių, kurios kiekvienam pacientui parenkamos individualiai“, – sako gydytoja.
Vaidatui tinkamą gydymą pavyko parinkti ne iš karto. Iš pradžių jam buvo skirti antros kartos antihistamininiai vaistai, tačiau net ir didžiausios rekomenduojamos jų dozės norimo rezultato nedavė. Tuomet Kauno klinikose pradėtas biologinis gydymas. Kurį laiką Vaidato būklė buvo gera, tačiau vėliau bėrimai vėl atsinaujino, todėl gydymas buvo pakeistas. Šiuo metu vartojami vaistai padeda kontroliuoti ligą, o stiprūs bėrimai ir tinimas Vaidato nebevargina.
„Lėtinės dilgėlinės gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą ir atsaką į gydymą. Jei antihistamininių vaistų nepakanka, gali būti skiriamas biologinis gydymas, o jei ir jo poveikis nepakankamas – tam tikrais atvejais taikomas imuninės sistemos aktyvumą slopinantis gydymas. Svarbu žinoti, kad gydymo galimybių yra, todėl net ir sunkiau kontroliuojamą ligą galima suvaldyti“, – teigia doc. L. Tamašauskienė.
Dilgėlinei būdingos staiga atsirandančios niežtinčios pūkšlės, tinimas arba abu šie simptomai. Maždaug kas penktas žmogus bent kartą gyvenime patiria ūminės dilgėlinės epizodą. Jei simptomai kartojasi ilgiau nei šešias savaites, dilgėlinė laikoma lėtine. Ji gali būti spontaninė, kai bėrimai ir tinimas atsiranda be aiškaus išorinio dirgiklio, arba sukelta konkrečių veiksnių, pavyzdžiui, šalčio, šilumos, spaudimo ar fizinio krūvio. Skaičiuojama, kad lėtine spontanine dilgėline serga apie 0,5–1 proc. pasaulio gyventojų.
Vaidatui diagnozuota lėtinė spontaninė dilgėlinė. Vyras buvo tiriamas dėl alerginių, autoimuninių ligų ir lėtinių infekcijų, tačiau konkretaus ligą sukėlusio veiksnio nustatyti nepavyko.
„Tai būdinga daugeliui lėtinės spontaninės dilgėlinės atvejų. Daliai pacientų svarbūs autoimuniniai mechanizmai, kai kuriais atvejais nustatomos lėtinės infekcijos ar kitos lėtinės ligos, tačiau dažnai priežastis lieka neaiški. Todėl diagnostika grindžiama išsamia paciento ligos istorija, jo būklės įvertinimu ir individualiai parenkamais tyrimais“, – paaiškina gydytoja.
Vaidatas pabrėžia, kad gydymo kelyje jam svarbus buvo ir specialistų rūpestis bei nuoseklus jo būklės vertinimas. Pasak vyro, tai padėjo jaustis užtikrinčiau ir pasitikėti parinktu gydymu.
Pasak doc. L. Tamašauskienės, į gydytoją verta kreiptis, jei dilgėlinės simptomai užsitęsia, kartojasi, atsiranda tinimas ar liga pradeda trikdyti miegą ir kasdienį gyvenimą. Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikoje teikiama specializuota pagalba įvairiomis dilgėlinės formomis sergantiems pacientams. Čia atliekami išsamūs imunologiniai tyrimai, specialūs mėginiai konkrečių veiksnių sukeliamai dilgėlinei diagnozuoti ir individualiai parenkamas gydymas.
Kauno klinikų specialistai taip pat prisideda prie dilgėlinės diagnostikos ir gydymo tobulinimo Lietuvoje. Kauno ir Vilniaus alergologai ir klinikiniai imunologai kartu su dermatovenerologais parengė atnaujintas, Lietuvos klinikinei praktikai pritaikytas dilgėlinės diagnostikos ir gydymo rekomendacijas. Netrukus pasirodysiantis leidinys bus praktinis vadovas specialistams ir mokomoji priemonė, padėsianti geriau atpažinti ligą bei pasirinkti šiuolaikiniais mokslo įrodymais pagrįstą gydymą.
Spalio 1-ąją minima Pasaulinė dilgėlinės diena. Šių metų tema „Susigrąžink kontrolę: nuo niežėjimo iki supratimo“ kviečia atkreipti dėmesį ne tik į matomus ligos simptomus, bet ir į jos poveikį žmogaus kasdieniam gyvenimui, geresnį ligos supratimą ir individualiai parinkto gydymo svarbą.
