Kardiologė dr. Sirisha Vadali aiškina, kad arterijų užsikimšimas yra daugelį metų trunkantis procesas, kuris ankstyvosiose stadijose nesukelia jokių simptomų. Kitaip tariant, daugelis žmonių net nežino, kad turi riziką susirgti šia liga. Tyrimai rodo, kad aterosklerozė yra beveik pusės visų mirčių Jungtinėse Valstijose priežastis, o panaši tendencija stebima ir kitose išsivysčiusiose šalyse.
„Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl širdies ligos yra tokios pavojingos. Apnašų kaupimasis kraujagyslėse gali tyliai vykti daugelį metų, kol atsiranda pirmieji pastebimi simptomai. Tai - diskomfortas krūtinėje, dusulys ar net širdies priepuolis bei insultas“, – aiškina S. Vadali.
Kai apnašos susiaurina arterijas, aprūpinančias širdį krauju, gali ištikti širdies smūgis. Tuo tarpu kojų kraujagyslių užsikimšimas sukelia prastą kraujotaką ir skausmą vaikštant.
Pagrindinis kaltininkas prie vakarienės stalo
Perdirbta mėsa dažnai atsiduria būtent ant vakarienės stalo. Būtent tada dažnai pasirenkami patogesni patiekalai, kuriuose gausu druskos ir sočiųjų riebalų, o daržovių – gerokai mažiau. Problema yra ne pati vakarienė, o tai, kad toks pasirinkimas tampa kasdieniu įpročiu.
Vienas sūrus ar saldus užkandis nepakenks sveikatai, jei mitybos pagrindas yra maistingųjų medžiagų kupini maisto produktų. Tačiau S.Vadali labai rekomenduoja itin riboti reguliarų perdirbtos mėsos vartojimą dėl širdies ir kraujagyslių sveikatos. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, saliamio pica, dešrelių padažas ir sumuštiniai su perdirbta mėsa neturėtų tapti kasdieniais vakarienės pasirinkimais, rašo postimees.ee.
„Šiuose maisto produktuose dažnai gausu sočiųjų riebalų, natrio ir konservantų. Reguliarus jų vartojimas gali padidinti vadinamojo blogojo, arba MTL, cholesterolio kiekį ir kraujospūdį bei skatinti uždegiminius procesus organizme. Visa tai ilgainiui didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – įspėja kardiologė.
Tai patvirtina ir moksliniai tyrimai. Prestižiniame moksliniame žurnale „European Heart Journal“ 2023 m. paskelbtoje metaanalizėje skelbiama, kad tiek neperdirbtos, tiek perdirbtos raudonos mėsos vartojimas yra susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Kitame tyrime nustatyta, kad reguliarus raudonos mėsos vartojimas buvo susijęs su didesniu apnašų kaupimusi kraujagyslėse tiek vyrams, tiek moterims, turintiems aukštą kraujospūdį.
„Nesakau, kad šių maisto produktų reikėtų visiškai atsisakyti, tačiau svarbiausia – saikas. Nerekomenduočiau jų valgyti kelis kartus per savaitę“, – priduria gydytoja.
Kaip iš tikrųjų užsikemša kraujagyslės?
Nors frazė „užsikimšusios arterijos“ daugeliui yra gerai žinoma, pats procesas dažnai nėra aiškus. Tai ilgalaikis pokytis – arterijos per daugelį metų palaipsniui siaurėja, nes jų sienelėse kaupiasi cholesterolis, uždegiminės ląstelės, kalcis ir kitos medžiagos, sudarančios apnašas, rašo "Parade".
Gydytoja pabrėžia, kad širdies ligas retai sukelia vienas konkretus maisto produktas ar vienas nesveikas savaitgalis. „Svarbiausi yra ilgainiui susiformuojantys įpročiai, kurie kartu su genetiniu polinkiu, padidėjusiu cholesterolio kiekiu, diabetu, aukštu kraujospūdžiu, rūkymu ir mažu fiziniu aktyvumu didina riziką“, – aiškina ji.
Taigi, ką valgyti?
Norint palaikyti kraujagyslių sveikatą, kardiologai rekomenduoja daugiausia dėmesio skirti aukštos kokybės baltymų šaltiniams. Geras pasirinkimas yra liesa paukštiena, pupelės, lęšiai ir žuvis. Pavyzdžiui, kepta vištiena su daržovėmis ir ryžiais, juodųjų pupelių čili, lašiša, daržovės arba lęšių sriuba yra puikūs sveikos vakarienės variantai.
„Užuot galvoję apie tai, ką reikėtų išbraukti iš savo valgiaraščio, pagalvokite, ką verta į jį įtraukti“, – siūlo S.Vadali. „Kepta lašiša, pupelės, lęšiai arba vištiena be odos kartu su daržovėmis, neskaldytais grūdais ir sveikaisiais riebalais, tokiais kaip alyvuogių aliejus, kur kas labiau prisideda prie ilgalaikės širdies sveikatos. Maži, nuoseklūs pokyčiai dažnai turi didesnį poveikį nei ekstremalios dietos, kurių sunku laikytis ilgą laiką.“
Veikite prieš pasirodant simptomams
Pasak kardiologės, svarbiausia yra prevencija ir savo sveikatos rodiklių žinojimas. Kiekvienas turėtų žinoti savo kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje. Kai kuriais atvejais profilaktiškai gali prireikti vartoti ir receptinius vaistus.
„Iki to laiko, kai pajuntate krūtinės skausmą ar dusulį, apnašos dažnai būna kaupęsi jau daugelį metų. Geriausias laikas apsaugoti savo širdį yra gerokai anksčiau, nei pajuntate, kad kažkas negerai. Štai kodėl taip svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, žinoti savo rodiklius ir daryti nedidelius, bet nuoseklius gyvenimo būdo pokyčius“, – sako S.Vadali.
Jei gyvenimo būdo pokyčiai atrodo bauginantys, galite pradėti nuo vieno paprasto žingsnio: kasdien pasirinkite bent vieną valgį, kuris padeda palaikyti kraujagyslių sveikatą, ir nuo to pradėkite savo pokyčius.
