Tyrimas parodė, kad 2020–2024 m. tarp 20–24 metų moterų, kurių apie 88–90 proc. buvo paskiepytos nuo ŽPV 12–13 metų amžiuje, Anglijoje neužfiksuota nė viena mirtis nuo gimdos kaklelio vėžio. Mirtingumo mažėjimas stebėtas ir tarp moterų, kurios buvo paskiepytos vyresniame amžiuje – iki 18 metų, tačiau šioje grupėje apsauginis poveikis buvo mažiau ryškus, rašoma „Comms On Duty“ pranešime žiniasklaidai.
Mokslininkų teigimu, šie rezultatai rodo, kad ankstyva vakcinacija gali reikšmingai prisidėti prie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tikslo eliminuoti gimdos kaklelio vėžį kaip visuomenės sveikatos problemą. Lietuvos ekspertų teigimu, tai gali tapti svarbia paskata ir Lietuvai dar aktyviau kalbėti apie ŽPV vakcinacijos naudą.
Tyrimas buvo nacionalinis, populiacinis, retrospektyvus stebėjimo tyrimas, kuriame, remiantis 2001–2024 m. Anglijoje registruotais mirtingumo ir ŽPV vakcinacijos aprėpties duomenimis, buvo vertinama sąsaja tarp vakcinacijos apimčių ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio 20–34 metų moterų grupėje.
Tyrimo autoriai vertino vakcinacijos efektyvumą populiacijos mastu, tačiau vakcinų saugumas šiame tyrime nebuvo analizuojamas. Remiantis apibendrintais tarptautinių sveikatos organizacijų duomenimis, dažniausi ŽPV vakcinų šalutiniai poveikiai yra dūrio vietos skausmas ir patinimas, galvos skausmas, karščiavimas, svaigulys, pykinimas bei nuovargis.
PSO duomenimis, ŽPV yra viena dažniausių lytiniu keliu plintančių infekcijų – manoma, kad per gyvenimą su juo susiduria dauguma lytiškai aktyvių žmonių. Nors dauguma infekcijų praeina savaime, daliai žmonių virusas išlieka organizme ir ilgainiui gali sukelti įvairius onkologinius susirgimus bei kitas ligas.
Apie 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję būtent su šiuo virusu, todėl vakcinacija šiandien laikoma viena veiksmingiausių šios ligos prevencijos priemonių.
Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys vis dar išlieka reikšminga visuomenės sveikatos problema. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kasmet šalyje diagnozuojama apie 400–500 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, o maždaug 200 moterų nuo šios ligos miršta.
Kalbame ne apie teoriją, o apie realią vėžio prevenciją
Pasak akušerės-ginekologės prof. dr. Kristinos Jarienės, tokių rezultatų medicinos bendruomenė laukė jau ne vienerius metus.
„Pirmiausia stebėjome mažėjantį ŽPV infekcijos dažnį, vėliau – mažėjantį ryškių ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų skaičių, o dabar atsiranda vis daugiau duomenų apie galutinį tikslą, kurio ir buvo siekiama vakcinacija nuo ŽPV – mažiau invazinio gimdos kaklelio vėžio ir mažiau mirčių“, – sako gydytoja.
Ji pabrėžia, kad svarbu tiksliai suprasti, kaip veikia ši vakcina.
Ankstyva vakcinacija gali pakeisti visos kartos riziką mirti nuo ligos
„Tai nėra vakcina nuo jau esančio vėžio. Tai vakcina nuo ŽPV tipų, kurie sukelia didžiąją dalį gimdos kaklelio vėžio atvejų. Jeigu mergaitė paskiepijama iki kontakto su virusu, ypač ankstyvoje paauglystėje, apsauga yra didžiausia. Būtent tai ir rodo šie duomenys – kad ankstyva vakcinacija gali pakeisti visos kartos riziką mirti nuo ligos, kurios iš esmės galime išvengti“, – aiškina prof. dr. K. Jarienė.
Pasak jos, tai vienas stipriausių įrodymų, kad šiandien kalbama ne apie teorinę, o apie realiai veikiančią vėžio prevencijos priemonę.
Lietuva gerų rezultatų dar laukia
Šeimos gydytoja Alma Astafjeva sako, kad kitų Europos valstybių patirtis rodo, jog nuosekli vakcinacija duoda ilgalaikių rezultatų.
„Šios šalys šiandien gali džiaugtis tuo, ką pradėjo prieš maždaug du dešimtmečius. Lietuva nuo jų atsilieka maždaug penkeriais–dešimčia metų, todėl tokių rezultatų dar teks palaukti“, – sako A. Astafjeva.
Tačiau, jos teigimu, būtent realūs pavyzdžiai gali padėti mažinti visuomenėje vis dar vyraujantį skepticizmą.
„Matydami, kad vakcinacija iš tiesų veikia, žmonės labiau pasitiki šiuo sprendimu. Tokie pavyzdžiai galėtų paskatinti ir Lietuvoje dvejojančius tėvus priimti sprendimą paskiepyti savo vaikus“, – teigia šeimos gydytoja.
Vis dėlto Lietuvoje vakcinacijos nuo ŽPV apimtys vis dar nėra tokios, kokių norėtųsi.
„Didelė problema – vis dar gajūs mitai. Dažnai girdime įsitikinimą, kad „mano vaikas tikrai neužsikrės“, tačiau būtent todėl ir skiepijama dar iki galimo kontakto su virusu“, – sako ji.
ŽPV dažniausiai nesukelia jokių simptomų
Pasak prof. dr. K. Jarienės, viena svarbiausių šio viruso ypatybių yra ta, kad žmogus dažniausiai net nežino, jog juo užsikrėtė.
ŽPV infekcija labai dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl žmogus gali nežinoti, kad yra užsikrėtęs.
„ŽPV infekcija labai dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl žmogus gali nežinoti, kad yra užsikrėtęs, ir virusas gali būti perduodamas toliau“, – aiškina ji.
Kai kurie ŽPV tipai gali sukelti genitalijų karpas, tačiau kiti viruso tipai, kurie labiausiai siejami su gimdos kaklelio vėžiu, ilgą laiką dažniausiai nesukelia jokių juntamų požymių. Ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai taip pat paprastai nesukelia simptomų.
„Dėl to labai svarbi patikra – ji leidžia aptikti pakitimus tada, kai moteris dar nieko nejaučia ir kai galima užkirsti kelią vėžiui“, – sako akušerė-ginekologė prof. dr. K. Jarienė.
Mitai vis dar stabdo vakcinaciją
Pasak gydytojų, vienas dažniausių mitų – kad ŽPV vakcina reikalinga tik mergaitėms. Iš tiesų virusas sukelia ne tik gimdos kaklelio, bet ir išangės, varpos, makšties bei vulvos vėžį, todėl šiandien rekomenduojama skiepyti ir berniukus.
„ŽPV sukelia ne tik gimdos kaklelio vėžį, bet ir kitus vėžius. Be to, berniukų vakcinacija padeda mažinti viruso plitimą visuomenėje“, – sako prof. dr. K. Jarienė.
A. Astafjeva priduria, kad tėvams dažnai sunku priimti mintį, jog apie šią vakciną reikia galvoti dar vaikystėje.
„Kadangi kalbame apie 11 metų vaikus, tėvams atrodo, kad apie lytinius santykius dar per anksti galvoti. Tačiau būtent todėl ir skiepijama iki pirmojo kontakto su virusu – tuomet apsauga yra didžiausia. Pasaulinė statistika rodo, kad dalis jaunuolių pirmuosius lytinius santykius pradeda dar paauglystėje, todėl su vaikais svarbu ne tik kalbėtis apie lytinę sveikatą, bet ir iš anksto pasirūpinti jų apsauga“, – sako ji.
Prof. dr. K. Jarienė taip pat paneigia ir kitus dažnai pasitaikančius mitus.
„Iki šiol sukaupti didelės apimties klinikinių ir populiacinių tyrimų bei tarptautinės vakcinų saugumo stebėsenos duomenys nepatvirtina, kad ŽPV vakcinacija didintų vaisingumo sutrikimų ar autoimuninių ligų riziką“, – sako prof. dr. K. Jarienė.
Dauguma ŽPV infekcijų per kelerius metus tampa neaptinkamos įprastais tyrimais ir nesukelia sveikatos problemų. Vis dėlto ne visada galima tiksliai pasakyti, ar virusas visiškai išnyko, ar išlieka labai mažame, neaptinkamame kiekyje. Didžiausią riziką kelia ilgai išliekanti didelės rizikos ŽPV infekcija – būtent ji ilgainiui gali sukelti ikivėžinius pakitimus ar vėžį.
Skiepytis gali ne tik vaikai
Nors didžiausias vakcinos veiksmingumas pasiekiamas paskiepijus iki pirmojo kontakto su virusu, tai nereiškia, kad skiepytis prasminga tik paauglystėje.
„Suaugusiesiems vakcinacijos nauda dažniausiai yra mažesnė negu paskiepijus paauglystėje. Taip yra ne todėl, kad visi suaugusieji jau būtinai yra užsikrėtę ŽPV, o todėl, kad su amžiumi didėja tikimybė, jog žmogus jau buvo susidūręs su bent dalimi vakcinos apimamų viruso tipų. Vakcina yra profilaktinė – ji padeda ligų, susijusių su nauja vakcinos apimamo tipo ŽPV infekcija, tačiau nėra gydymo priemonė jau esančiai ŽPV infekcijai ar jos sukeltiems pakitimams“, – aiškina prof. dr. K. Jarienė.
Pasak jos, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) rekomenduoja ŽPV vakcinaciją visiems iki 26 metų, jei jie nebuvo paskiepyti anksčiau, o 27–45 metų žmonėms sprendimas dėl vakcinacijos dažniausiai priimamas individualiai. Lietuvos infektologų draugija taip pat rekomenduoja skiepytis suaugusiesiems iki 45 metų.
Lietuvoje valstybės lėšomis nuo ŽPV skiepijami 11 metų sulaukę vaikai – tiek mergaitės, tiek berniukai. Vakcna yra nemokama mergaitėms iki 18 metų ir berniukams, gimusiems ne anksčiau 2011 m. vasario 2 d. Priklausomai nuo amžiaus, gali būti reikalingos 2 arba 3 vakcinos dozės. Valstybė kompensuoja 2 vakcinos dozes. Jei vaikas nebuvo paskiepytas laiku, šeimos gydytojas gali sudaryti individualų skiepijimų planą. Vyresni žmonės taip pat gali skiepytis savo lėšomis, tačiau dėl vakcinacijos poreikio ir galimos naudos rekomenduojama individualiai pasitarti su gydytoju.
Net ir pasiskiepijus patikra išlieka būtina
Gydytojai pabrėžia, kad net ir pasiskiepijus moterims būtina dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje.
„Vakcina nuo ŽPV labai stipriai sumažina riziką, tačiau nepakeičia patikros. Tai dvi viena kitą papildančios priemonės – vakcinacija padeda išvengti didelės dalies ŽPV infekcijų sukeltų pakitimų, o patikra leidžia laiku aptikti tuos pakitimus, kurie vis dėlto gali atsirasti“, – sako prof. dr. K. Jarienė.
Ji primena, kad pasiskiepijus rizika labai sumažėja, tačiau nėra visiškai panaikinama, nes vakcina apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, sukeliamo svarbiausių, bet ne visų, didelės rizikos ŽPV tipų.
„Net ir pasiskiepijus reikėtų kreiptis į gydytoją, jei atsiranda neįprastas kraujavimas, kraujavimas po lytinių santykių, neįprastos išskyros ar dubens skausmas. O svarbiausia – reguliariai dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje“, – pabrėžia akušerė-ginekologė.
