2024 metais jo vadovaujama įstaiga tarptautinėms farmacijos bendrovėms pardavė 28 tūkst., 2023 m. – 12 tūkst., o 2022 m. – 25 tūkst. litrų Lietuvos pacientų gydymui nepanaudotos kraujo plazmos, o už pardavimus gautas pajamas sėkmingai investavo į kraujo donorytės skatinimą šalyje. Praktika parodė, kad realizuoti plazmą tokiais būdais yra žymiai efektyviau nei gaminti vaistus Lietuvoje.
Pasak D. Gutausko, atviras konkursas, kurio būdu realizuojama dešimtys tūkstančių vienetų gydymui nepanaudotos kraujo plazmos, skirtos gaminti vaistams, kurie gydo sudėtingas ligas tokias kaip kraujo krešėjimo sutrikimas, įprastai skelbiamas du kartus per metus.
Už pardavimus gautas pajamas sėkmingai investavo į kraujo donorytės skatinimą šalyje.
Jame dalyvauja farmacinės kompanijos, registruotos Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, o būtent EEE šalyse pagaminti vaistai ir naudojami, nes nei plazmos, nei iš jos pagamintų vaistų išvežti iš EEE negalima. Taip yra užtikrinamas vaistų prieinamumas visiems europiečiams.
Lietuvio paaukota kraujo plazma gali būti panaudota bet kurios kitos EEE šalies piliečio gydymui, o lietuvio gydymui taip pat gali būti naudojami vaistai, pagaminti ne tik iš lietuvio, bet ir iš kitų šalių piliečių kraujo plazmos.
Suprasti akimirksniu
- Donorų paaukotas kraujas nėra naudojamas kaip vienas komponentas, o išskaidomas į atskirus komponentus.
- Kraujo plazma – skystoji kraujo dalis, kurioje plūduriuoja forminiai elementai (kraujo kūneliai). Sudaro apie 55–60 % kraujo tūrio, yra gelsvos spalvos. Susideda iš 90–92 % vandens, 6–8 % baltymų, 1,1 % kitų organinių medžiagų, 0,9 % neorganinių medžiagų.
„Vaistų gamintojai iš mūsų realizuotos plazmos pagamina vaistus, kurie cirkuliuoja visoje Europoje. Jie yra importuojami ir į Lietuvą. Tad visada yra tikimybė, kad dalis mūsų šalyje naudojamų vaistų yra pagaminti būtent iš Lietuvoje kraujo donorų paaukotos kraujo plazmos, nors klinikiniu požiūriu tai nėra svarbu“, – pabrėžia NKC direktorius.
D. Gutauskas taip pat priduria, kad per keletą metų buvo stebimi besikeičiantys konkursų laimėtojai. Tai reiškia, jog konkursai vyksta labai skaidriai, atvirai ir laimi tie paslaugų teikėjai, kurie pasiūlo palankiausias sąlygas.
Realizuoti plazmą per Europos vaistų gamintojus – efektyviau nei patiems gaminti vaistus
NKC direktoriaus D. Gutausko teigimu, NKC prieš daugelį metų, jam dar nedirbant įstaigos vadovu, yra bandžiusi užsakyti vaistų gamybą, o ne vykdyti pardavimą. Deja, tai pasirodė nuostolinga ir neefektyvu, tad Valstybės kontrolė savo išvadoje tuomet rekomendavo tokios veiklos netęsti.
Tai, anot jo, yra viena iš priežasčių, kodėl NKC šiuo metu ir taiko efektyviausią sprendimą – kraujo plazmą realizuoja atviro konkurso būdu parduodant ją Europos vaistų gamintojams.
Realizuoti kraujo plazmą naudojantis pačiais efektyviausiais būdais yra ne tik naudinga, bet ir būtina, nes taip užtikrinama, kad donorų paaukotas kraujas padėtų kuo daugiau žmonių. Net jei jis nėra naudojamas tiesioginiams perpylimams mūsų šalies gydymo įstaigose.
„Kraujo plazmą iš kraujo donorystės centrų įsigiję vaistų gamintojai ją naudoja gaminti vaistams, kurie visoje Europoje gelbėja ir gydo pacientus, sergančius sunkiomis ir retomis ligomis. Tokiomis kaip hemofilija, įgimtas imunoglobulinų deficitas, kai esama tokių krizinių situacijų, kuomet rezus faktorius motinos ir vaiko organizmuose nesutampa“, – pasakoja D. Gutauskas.
Kita vertus, pasak D. Gutausko, ne ką mažiau svarbu ir tai, kad nepanaudotą kraujo plazmą realizuojant pelningais būdais, NKC geba gauti pakankamai savarankiškų pajamų. Tuomet jas gali panaudoti medikų atlyginimams didinti, donorystei skatinti, įrangai įsigyti ir modernizuoti kraujo donorystės procesus.
„Kai šalies gydymo įstaigose nepanaudotą kraujo plazmą realizuojame per tarptautinius konkursus, mes mažiau apkrauname išlaidomis ir visą mūsų šalies biudžetą, nes pačiai valstybei kur kas mažiau reikia investuoti į kraujo donorystės plėtrą“, – sako NKC direktorius.
Pasirengta ir ekstremaliems bei nenumatytiems atvejams
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenimis, per 2024 m. didmeninės vaistų tiekimo įmonės vaistinėms ir ligoninėms perdavė kiek daugiau nei 65 tūkst. pakuočių vaistinių preparatų, kurie yra pagaminti iš farmacinės žaliavos – kraujo plazmos.
Kita vertus, ką NKC, kaip didžiausia kraujo donorystės įstaiga Lietuvoje, galėtų padaryti ekstremaliais atvejais, jei staiga nutiktų taip, kad Lietuvoje imtų trūkti vaistų, kuriems gaminti naudojama plazma?
Pasak D. Gutausko, ekstremaliais atvejais būtų galima labai greitai sudaryti specialią frakcionavimo sutartį su farmacijos kompanijomis. Toks būdas, anot jo, gali būti ekonomiškai neefektyvus ir ne tik kad negeneruoti pelno, bet kartais būti ir nuostolingas, tačiau svarbiausia, kad tai leistų užtikrinti vaistų prieinamumą Lietuvos pacientams.
„Frakcionavimas yra procesas, kai kraujo plazma yra padalijama į atskiras sudedamąsias dalis (frakcijas) ir iš jos pagaminami įvairūs vaistai, pavyzdžiui, imunoglobulinai, krešėjimo faktoriai, albuminas. Dažniausiai viskas priklauso nuo konkrečios situacijos, tad toks būdas nebūtinai visada bus nuostolingas. Svarbiausia, kad esant krizinei situacijai tai leistų mums užsitikrinti pakankamus vaistų kiekius“, – sako NKC direktorius, akcentuodamas, kad bent jau kol kas apie tai galvoti nereikia, nes vaistų netrūksta.
Esant krizinei situacijai tai leistų mums užsitikrinti pakankamus vaistų kiekius.
Dėkodamas šalies gyventojams už aktyvų dalyvavimą kraujo donorystėje, D. Gutauskas ragina visus ir toliau išlikti neabejingais šiai veiklai. Neatlygintina kraujo donorystė, pasak jo, yra geriausias kilniaširdiškumo pavyzdys.
