Konferencijoje pirmą kartą nacionaliniu mastu pristatyti realaus pasaulio duomenys apie ŠIMS paplitimą Lietuvoje ir biomarkerių, galinčių iš esmės pakeisti ankstyvą diagnostiką, naudojimą.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas apėmė daugiau kaip 920 tūkst. suaugusių Lietuvos gyventojų, rašoma asociacijos „Gyvastis“ pranešime žiniasklaidai.
Gauti rezultatai aiškūs ir kartu keliantys nerimą: trečdalis vyresnių nei 40 metų žmonių jau yra pažengusios, t.y. 4 stadijos, kuriems širdies,
inkstų ir metabolinės ligos persidengia ir lemia didžiausią mirtingumo riziką. Dar daugiau – matoma, kad inkstų pažeidimo (albuminurijos) ir širdies pažaidos (NT-proBNP) žymenų tyrimai Lietuvoje naudojami per retai. 23 proc. tiriamųjų apie riziką nežinojo, nes ankstyva diagnostika
išlieka fragmentiška – inkstų funkcijos rodikliai (eGFR) rizikos grupėms tiriami retai (9 proc. tiriamųjų), o širdies apkrovos žymuo (NT-proBNP) atliekamas tik pavieniais atvejais (4,9 proc. tiriamųjų). Tai reiškia prarastas galimybes anksti atpažinti riziką ir ją valdyti.
Tyrimas, apėmęs beveik milijoną suaugusiųjų sveikatos įrašų, rodo, kad dažniausiai pasitaikančios ŠIMS priežastys – nutukimas (21,2 proc.) ir 2 tipo cukrinis diabetas (17,2 proc.). Tarp širdies komplikacijų pirmauja širdies nepakankamumas (25,4 proc.).
„Inkstų funkcijos sutrikimai dažnai vystosi tyliai, be aiškių simptomų, todėl pacientai pas gydytojus atvyksta per vėlai – neretais atvejais jau pažeista ir širdis. Šie organai veikia kaip vienas mechanizmas: vieno gedimas greitai paveikia kitą“, – pabrėžė VU Nefrologijos klinikos profesorius Marius Miglinas, ragindamas stiprinti ankstyvą diagnostiką ir plačiau taikyti inkstų bei širdies pažaidos žymenų tyrimus.
Profesorius akcentavo, kad paprasti kraujo ir šlapimo tyrimai gali parodyti pokyčius dar prieš atsirandant simptomams ir taip padėti išvengti sunkių komplikacijų: „Ypač svarbus šeimos gydytojų ir specialistų glaudus bendradarbiavimas vertinant rizikos veiksnius, reikalinga plačiau taikyti inkstų bei širdies biomarkerių tyrimus. Laiku pastebėta liga – tai išvengtas dializės poreikis, širdies priepuolis ar insultas. Ankstyva diagnostika – raktas į sveikesnę ateitį, todėl pacientus kviečiame aktyviau domėtis savo sveikata ir prašyti profilaktinių tyrimų, ypač turintiems antsvorį, cukrinį diabetą ar hipertenziją“, – reziumuoja prof. Marius Miglinas.
Širdies nepakankamumo diagnostikos iššūkius pristatė LSMU kardiologė prof. dr. Indrė Čeponienė, pabrėžusi, kad širdies ir inkstų ligos yra glaudžiai susijusios, sergamumas širdies ir kraujagyslių
ligomis mūsų visuomenėje itin didelis ir gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį.
Ankstyvas vienos iš jų nustatymas gali padėti išvengti kitos organų sistemos pažeidimo: „Tyrimas parodė, kad vienas iš trijų asmenų, virš 40 metų amžiaus, turi bent vieną širdies ir kraujagyslių ar inkstų ligą, o net 15 proc. asmenų sirgo mažiausiai dviem ligomis. Tai patvirtina, kad mūsų visuomenė ligota ir kviečia intensyvinti nacionalines pastangas tiek stiprinant visuomenės sveikatą, tiek tobulinant priemones, skirtas ankstyvai ikiklinikinės pažaidos (dar nesant ligos simptomų, kai ligai dar galima užkirsti kelią) ir jau esančių komplikacijų diagnostiką bei gydymą. Deja, Lietuvoje šių tyrimų prieinamumas vis dar per siauras.
Lietuvoje šių tyrimų prieinamumas vis dar per siauras.
Nors Lietuvoje šeimos gydytojai natriurezinių peptidų koncentraciją gali tirti nuo 2023 m., tačiau tą gali atlikti ne dažniau kaip kartą per metus ir tik pacientams, kuriems jaučia neaiškios kilmės dusulį. Visgi širdies nepakankamumas gali pasireikšti ne tik dusuliu, tačiau ir kitais simptomais, tokiais kaip nuovargis ir sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija ar kulkšnių patinimas. Taigi tyrimo atlikimą riboja jo kompensavimo tvarka, be to, būtina ir sveikatos priežiūros specialistų edukacija apie šio tyrimo naudą ir interpretavimą“, – sakė gydytoja kardiologė.
Konferencijoje pranešimus skaitė LSMU Nefrologijos klinikos profesorė ir Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidentė prof. dr. Inga Arūnė Bumblytė, kalbėjusi apie tai, kad lėtinė inkstų liga vis dar išlieka neįvertinta visuomenės sveikatos problema. VU Nefrologijos klinikos profesorius ir Lietuvos inkstų fondo prezidentas prof. Marius Miglinas pristatė naujausius realaus gyvenimo duomenis apie lėtinės inkstų ligos paplitimą Lietuvoje. LSMU Kardiologijos klinikos profesorė prof. dr. Indrė Čeponienė, atstovaujanti Lietuvos kardiologų draugijai, nagrinėjo, ar mūsų šalyje pakankamai išnaudojamos turimos priemonės širdies nepakankamumui diagnozuoti.
LSMU Endokrinologijos klinikos profesorė ir Lietuvos endokrinologų draugijos prezidentė prof. dr. Džilda Veličkienė akcentavo antsvorio ir nutukimo įtaką ŠIMS išsivystyti. Doc. dr. Gediminas Urbonas, Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos viceprezidentas, aptarė, kaip šeimos gydytojai galėtų plačiau taikyti turimus diagnostikos metodus ankstyvam ŠIMS nustatyti.
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Linos Šukytės-Korsakės, būtina aiškiai ir atvirai kalbėti apie tikrąją širdies, inkstų ir metabolinių ligų situaciją Lietuvoje. Šiandien visuomenė vis dar nepakankamai informuota apie problemos mastą, jos priežastis ir apie tai, kokios prevencinės programos gali padėti išvengti sunkių ligos stadijų: „Tai lemia, kad žmonės per vėlai kreipiasi pagalbos, o gydymas tampa sudėtingesnis ir brangesnis. Labai svarbu užtikrinti, kad
biomarkerių tyrimai būtų apmokami šeimos medicinos grandyje – tai suteiktų galimybę ligas nustatyti daug anksčiau, o pacientams užtikrintų lengvesnį ir efektyvesnį gydymo kelią. Dėkoju visiems konferencijos pranešėjams už išsamius pristatymus ir reikšmingą darbą.“
Konferencijoje Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė atkreipė dėmesį, kad kalbama ne apie skaičius, o apie žmonių gyvybes ir jų gyvenimo kokybę.
„Mūsų asociacijos tikslas – atstovauti pacientams ir siekti, kad ligos būtų diagnozuojamos laiku, gautų tinkamą gydymą ir galėtų gyventi visavertį gyvenimą, – sako A. Degutytė. – Ši konferencija dar kartą parodė, kokią didžiulę vertę visuomenei kuria gydytojų atliekami tyrimai ir analitiniai darbai. Pranešėjai labai aiškiai atskleidė, kokios sudėtingos ir tarpusavyje susijusios yra širdies, inkstų ir metabolinės ligos, ir koks svarbus yra ankstyvas jų atpažinimas.
Tokios įžvalgos tiesiogiai prisideda prie geresnės pacientų priežiūros, padeda formuoti sveikesnės visuomenės viziją ir leidžia priimti duomenimis grįstus sprendimus. Nuoširdžiai dėkoju visiems gydytojams už jų milžinišką darbą atlikus tokio
masto tyrimą – tai ne tik profesinis, bet ir visuomeninis indėlis, kuris leis išgelbėti daugybę gyvybių“, – apibendrino A. Degutytė.
