Kaip teigiama portale Rynekzdrowia.pl, incidentas Krokuvos universiteto ligoninėje įvyko balandžio 29 d. apie 10.30 val. 35 metų vyras įsiveržė į kabinetą, kuriame ortopedas chirurgas apžiūrinėjo kitą pacientą, ir puolė mediką peiliu. Užpuoliką sulaikė apsauga, vyras atsidūrė policijos rankose.
„Remiantis iki šiol surinktais duomenimis, kol nukentėjęs gydytojas priėmė pacientą, į jo kabinetą staiga įsiveržė jaunuolis, kuris išreiškė nepasitenkinimą jam atlikta procedūra, pasiėmė medicininius dokumentus ir kelis kartus dūrė gydytojui peiliu į krūtinės sritį ir kitas vietas“, – pranešime Lenkijos žiniasklaidai teigė Krokuvos apygardos prokuratūros atstovė Oliwia Bożek-Michalec. Ji pridūrė, kad procesiniai veiksmai atliekami trečiadienį.
Nors sunkiai sužalotas gydytojas iškart sulaukė kolegų pagalbos, išgelbėti jo gyvybės nepavyko. Apie ortopedo Tomasz Solecki mirtį pirmoji pranešė Lenkijos sveikatos apsaugos ministrė Izabela Leszczyna.
Ji įvertino, kad agresija prieš tuos, kurių misija – gelbėti sveikatą ir gyvybę, yra barbariška ir nusipelno aukščiausios bausmės.
„Nėra žodžių, kuriais galėčiau išreikšti savo liūdesį ir pyktį dėl Krokuvos universiteto klinikinės ligoninės gydytojo mirties, mirties po užpuolimo peiliu. Gydytojo šeimai ir kolegoms reiškiu gilią užuojautą“, – rašė ji.
Gelbėjo 20-ies medikų komanda
Krokuvos universiteto ligoninės direktorius Marcinas Jędrychowskis per spaudos konferenciją prie ligoninės pastato su ašaromis akyse pranešė, kad žuvęs gydytojas buvo užpultas paciento be jokio įspėjimo. Jis patvirtino žinias, kad užpuolikas buvo nepatenkintas gydymu – jo skundą nagrinėjo pacientų ombudsmenas – pareigūnas, tiriantis skundus dėl netinkamo viešojo administravimo. Tačiau kol kas nebuvo nustatyta jokių ligoninės ar pacientą gydžiusių medikų pažeidimų.
„Nepaisant to, kad gelbėjant sužeistą mediką dalyvavo daugiau nei 20 žmonių, jo išgelbėti nepavyko – sužalojimai buvo labai sunkūs. Liūdime kartu su šeima, žmona, broliu, vaikais, tėvais“, – sakė ligoninės direktorius. Pasak jo, užpultam gydytojui buvo daugiau nei 40 metų ir „jis buvo nuostabus ortopedas ir žmogus“, daug metų dirbęs Krokuvos ligoninėje.
Trečiadienį šios ligoninės koplyčioje surengtos gydytojo atminimo pamaldos, skirtos pagerbti žuvusį mediką.
Užuojautą žuvusiojo artimiesiems išreiškė ne tik kolegos, pacientai, bet ir valdžios atstovai, tarp jų – ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Tuo metu Lenkijos gydytojų asociacija kreipėsi į valstybės institucijas – Seimo pirmininką Szymoną Hołownią, ministrą pirmininką Donaldą Tuską ir teisingumo ministrą Adamą Bodnarą – prašydama ryžtingai reaguoti į gydytojo nužudymą.
Pasak jų, toks išpuolis turėtų būti vertinamas itin griežtai. „Tokių veiksmų menkinimas ir pritarimas jiems tik paskatins smurto ir neapykantos eskalaciją“, – pabrėžė Vyriausiosios gydytojų tarybos prezidiumas.
Vyriausiosios medicinos tarybos prezidiumas tikisi ryžtingos ir neatidėliotinos Seimo pirmininko, Ministrų tarybos pirmininko ir teisingumo ministro reakcijos į grėsmių gydytojų ir jų prižiūrimų pacientų sveikatai ir gyvybei sukėlimą.
„Tikimės konkrečių sprendimų, kurie ateityje užkirstų kelią tokiems įvykiams“, – pabrėžė gydytojai.
Ši tragedija – ne pirmoji
Gydytojo nužudymas – jau ne pirmas išpuolis prieš sveikatos priežiūros darbuotojus. 2025 m. pradžioje mirė paciento užpultas sanitaras iš Sedlcos.
Medikų bendruomenė jau tuomet kreipėsi į vyriausybę, prašydami pokyčių, kad būtų užtikrintas sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių žmonių saugumas. Vasarį Lenkijos vyriausybė priėmė Valstybinės greitosios medicinos pagalbos (PRM) įstatymo pakeitimo projektą, kuriame, be kita ko, numatyti privalomi mokymai, psichologinė pagalba, trijų asmenų greitosios medicinos pagalbos komandos ir kitos priemonės. Praėjusią savaitę parlamentas baigė rengti įstatymo projektą ir dabar laukia prezidento parašo.
Kovą Valstybinis sveikatos fondas paskelbė Greitosios medicinos pagalbos tarnybos įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūloma privalomai aprūpinti greitosios medicinos pagalbos komandas apsauginėmis liemenėmis (po vieną kiekvienam komandos nariui). Dėl šio projekto vyksta konsultacijos.
Tikimasi, kad minėti pokyčiai galėtų įsigalioti dar šiemet vasarą.
Kokia situacija Lietuvoje?
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet vidutiniškai registruojama apie 50 smurto prieš medikus atvejų. Tačiau medikai tvirtina, kad iš tiesų jų yra gerokai daugiau.
Nuo agresyvių pacientų ar jų artimųjų nukenčia įvairiose gydymo įstaigose dirbantys medicinos darbuotojai, o ypač daug pavojų kyla greitosios medicinos pagalbos medikams. Pastarieji ypač aktyviai siekė keisti įstatyminę bazę.
„Ypač dažni smurto atvejai yra prieš greitosios medicinos pagalbos gydytojus, paramedikus, skubiosios pagalbos gydytojus, šeimos gydytojus, ambulatorines paslaugas teikiančius sveikatos specialistus. Labai dažnai tai yra psichologinis smurtas, deja, neretai ir fizinis. Dabar galiojančiuose teisės aktuose yra akivaizdus disbalansas tarp sveikatos priežiūros specialistų teisių ir pareigų bei pacientų teisių ir pareigų“, – projektų svarstymo metu sakė pataisų iniciatorė Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.
2024 m. gegužę Seimas priėmė teisės aktų pakeitimus, kuriais, suteikiant papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams, tam tikrais atvejais medikams leista atsisakyti teikti paslaugas. Naujas reglamentavimas įsigaliojo nuo 2025 m. sausio 1 d.
Kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, nepradėti teikti sveikatos priežiūros paslaugos arba sustabdyti jos teikimą galima tik tuo atveju, kai pacientas savo veiksmais kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito dalyvaujančio darbuotojo ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei ir kai yra išnaudotos visos galimybės pašalinti šią grėsmę arba tokių galimybių nėra.
Pašalinus šią grėsmę arba jai išnykus, būtinoji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti arba tęsiama nedelsiant.
Priimtais pakeitimais taip pat nustatyta, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ne asmens sveikatos priežiūros įstaigos patalpose, skubiosios medicinos pagalbos paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos padalinio patalpose, pacientų ir sveikatos priežiūros specialisto saugumo užtikrinimo tikslais gali būti atliekamas vaizdo ar garso stebėjimas ir įrašymas.
