Ilgainiui tapo aišku, kad vienintelis kelias Jurgitai – organų transplantacija. Moteris šiandien yra neapsakomai dėkinga mamai, kuri padovanojo jai inkstą, o kartu su juo – antrą gyvenimą ir motinystės džiaugsmą. Moteris atvira – yra labai dėkinga gyvenimui ir už tai, kad įveikusi visus iššūkius susilaukė ir antrosios atžalos.
– Pradėkime nuo pačių. Kaip prasidėjo jūsų istorija iki transplantacijos. Kada pasijutote blogai, kokius simptomus jautėte?
– Kai viskas prasidėjo, buvau 21-erių. Pastojau būdama dar labai jauna, kupina svajonių, planų ir didelių ambicijų. Atrodė, kad visas gyvenimas dar prieš akis – pilnas galimybių, patirčių ir atradimų.
