Be to, vis daugiau dėmesio skiriama ir žarnyno mikrobiomui – jo gaminami metabolitai taip pat gali būti susiję su ankstyvais smegenų veiklos pokyčiais. Šie atradimai gali pakeisti požiūrį į ankstyvą demencijos diagnostiką ir atverti naujas galimybes užkirsti kelią ligos progresavimui.
Remiantis Alzheimerio asociacijos duomenimis, apie 74 proc. amerikiečių, sergančių Alzheimerio liga – viena iš demencijos rūšių, – yra 75 metų ar vyresni. Ši liga gali išsivystyti ir jaunesniems nei 65 metų žmonėms. Tai vadinama jaunesnio amžiaus arba ankstyvosios demencijos forma.
Gebėjimas kuo anksčiau nustatyti demencijos požymius ir įvertinti galimą riziką gali padėti pagerinti gydymo rezultatus arba sulėtinti ligos progresavimą. Skelbiama, kad keturi kraujo rodikliai (tyrimai) galėtų padėti medikams anksčiau nei iki šiol aptikti demencijos simptomus.
„Medical News Today“ apžvelgia keturis naujausius tyrimus, skirtus ankstyvam Alzheimerio ligos nustatymui naudojant kitas priemones nei smegenų skenavimas – vieną kraujo tyrimą, pagrįstą žarnyno mikrobiomo pokyčiais, ir dar tris tyrimus, pagrįstus tau ir beta-amiloido baltymais bei jų variantais.
Baltymų biomarkeriai gali parodyti spartesnį pažinimo funkcijų silpnėjimą
2026 m. gegužę žurnale „The Lancet“ paskelbtame tyrime buvo nagrinėjama, ar kraujo biomarkerių tyrimai gali padėti nustatyti ankstyvuosius kognityvinių funkcijų silpnėjimo požymius 53–69 metų amžiaus suaugusiesiems, kuriems dar nebuvo diagnozuota demencija.
6 proc. tyrimo dalyvių turėjo padidėjusį baltymų tau ir beta amiloido kiekį kraujyje. Po penkerių metų tie patys asmenys patyrė reikšmingesnį pažinimo funkcijų blogėjimą, palyginti su tais dalyviais, kurių beta amiloido ir tau baltymų lygis nebuvo padidėjęs.
„Jau seniai žinome, kad subtilūs pažinimo funkcijų pokyčiai ir biologiniai žymenys, ypač amiloido kaupimasis, pradeda vystytis dešimtmečiais anksčiau, nei pacientas atitinka oficialius demencijos diagnozės kriterijus.
Mes ilgą laiką ieškojome prieinamų būdų identifikuoti minėtus ankstyviausius požymius vadinamajame „ikiklinikiniame“ etape. Mūsų siekis – įsikišti anksčiau nei liga jau diagnozuota ar progresuoja“, – leidiniui kalbėjo tyrimą atlikusi mokslininkė.
Kraujo tyrimas gali prognozuoti moterų demenciją net 25 metai iki simptomų pasireiškimo
2026 m. kovą žurnale „JAMA Network Open“ paskelbtas kohortinis tyrimas, kuriame dalyvavo 2 766 vyresnio amžiaus moterys. Jo duomenimis, baltymas plazmos fosforilintas tau 217 (pTau217) gali padėti aptikti demencijos požymius labai anksti – net 25 metai iki prieš pasireiškiant simptomams.
Tyrimo pradžioje dalyvės neturėjo nei atminties, nei kitų pažinimo funkcijų sutrikimų. Po laikotarpio, trukusio nuo 1 iki 25 metų, tos dalyvės, kurių pTau217 lygis buvo didesnis (iš viso tokių buvo 1 311), patyrė lengvą pažinimo funkcijų silpnėjimą arba joms išsivystė demencija.
Nors tokie biomarkeriai gali padėti prognozuoti demenciją daug metų iki simptomų pasireiškimo, būtina atlikti daugiau tyrimų.
Biomarkerių pokyčiai gali padėti nustatyti pažinimo funkcijų silpnėjimą anksčiau nei smegenų vaizdiniai tyrimai
2026 m. balandį žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime mokslininkai nustatė, kad biomarkeris pTau217 gali padėti aptikti pažinimo funkcijų silpnėjimo požymius anksčiau nei tokie tyrimai kaip pozitronų emisijos tomografija (PET). Smegenų vaizdiniai tyrimai tradiciškai naudojami padėti diagnozuoti demenciją.
Tyrimo metu vidutiniškai aštuonerius metus buvo stebimi 317 suaugusieji, kurių amžius nuo 50 iki 90 metų. Tyrimo pradžioje jie neturėjo jokių mąstymo ar atminties sutrikimų.
Tie dalyviai, kurių pTau217 lygis tyrimo pradžioje buvo didesnis, patyrė spartesnį pažinimo funkcijų blogėjimą. Tyrime taip pat nustatyta, kad didesnis pTau217 kiekis buvo susijęs su didesniu beta amiloido baltymo kaupimusi. Specialistai mano, kad būtent beta amiloido sankaupos gali būti pagrindinė Alzheimerio ligos priežastis.
Ankstesniame interviu leidiniui „Medical News Today“ pagrindinis tyrimo autorius Hyun-Sik Yang paaiškino, ką mano mokslininkai: „Šiuo metu klinikinėje praktikoje jau naudojami du JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtinti pTau217 kraujo tyrimai.
Kaupiantis vis daugiau duomenų, atrodo, kad kraujo tyrimai, ypač pTau217, yra tokie pat tikslūs arba net tikslesni už smegenų skysčio tyrimus ir labai gerai sutampa su amiloido-β PET tyrimų rezultatais.“
Žarnyno ir smegenų ryšys gali padėti nustatyti ankstyvą pažinimo funkcijų sutrikimą
Jungtinės Karalystės Rytų Anglijos universiteto mokslininkai tyrė ryšį tarp Alzheimerio ligos ir mikroorganizmų gaminamų metabolitų (MDM) – žarnyno bakterijų gaminamų medžiagų apykaitos atliekų. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Gut Microbes“.
Tyrimo metu buvo analizuojami 15 vyresnių nei 50 metų suaugusiųjų kraujo ir išmatų mėginiai. Dalis dalyvių neturėjo jokių pažinimo funkcijų sutrikimo požymių, o kitiems buvo nustatytas lengvas pažinimo funkcijų sutrikimas arba subjektyvus (pačių nurodytas) pažinimo funkcijų pablogėjimas.
Mokslininkai ištyrė 33-is mėginiuose nustatytus metabolitus. Jie nustatė, kad žmonių, kuriems buvo lengvas arba subjektyvus pažinimo funkcijų sutrikimas, organizme buvo mažesnis pagrindinių neuroprotekcinių metabolitų, palaikančių smegenų sveikatą, kiekis.
Ankstesniame interviu leidiniui „Medical News Today“ šiuos rezultatus pakomentavo vidaus ligų gydytojas Dung Trinh: „Šis tyrimas rodo, kad nedidelė kraujo metabolitų grupė, susijusi su mityba ir žarnyno mikrobiomu, gali padėti nustatyti žmones, kuriems prasideda labai ankstyvi pažinimo funkcijų pokyčiai. Tai džiugina, nes mums reikia mažiau invazinių būdų kuo anksčiau nustatyti riziką.“
