Geras turinys neatostogauja. Prenumerata vos nuo 0,50 Eur/mėn!
Išbandyti

Per dvi savaites – 3 vaikai, kuriems įkando gyvatė: kokia pirmoji pagalba?

Nors daugelis žino apie maisto, žiedadulkių, gyvūnų kailio ar seilių sukeltas alergijas, mažiau kalbama apie alergines reakcijas, kurias gali sukelti gyvačių įkandimas, rašoma Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pranešime žiniasklaidai.
Gyvatės įkandimas
Gyvatės įkandimas / Shutterstock nuotr.

Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų skubiosios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriaus vedėjos Violetos Radžiūnienės, į ligoninės Vaikų skubiosios pagalbos intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyrių per pastarąsias dvi savaites buvo pristatyti 3 vaikai, kuriems įkando gyvatės. Dviems iš jų nustatyti angies įkandimai.

Pasak medikės, tai yra daug, nes palyginus su pernai, šiltojo sezono metu tokių pacientų – su gyvačių įkandimais – nebuvo.

Lietuvoje nuodingų gyvačių įkandimai yra palyginti reti, nes mūsų šalyje gyvena tik viena nuodinga gyvatė – angis. Vidutiniškai Lietuvoje gydymo įstaigose per metus registruojama apie 60-70 gyvačių įkandimo atvejų, tačiau nėra nei vieno atvejo, pasibaigusio mirtimi.

„Angies įkandimas nėra mirtinas sveikam suaugusiam žmogui, tačiau vaikams (dėl jų nedidelio svorio), vyresnio amžiaus žmonėms ar alergiškiems asmenims tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, sunkių organizmo alerginių reakcijų. Gyvačių įkandimų ir su jais susijusių alerginių reakcijų gydymas priklauso nuo reakcijos sunkumo. Lengvi simptomai gali būti gydomi antihistamininiais (priešalerginiais), nuskausminamaisiais vaistais, o sunkesniais atvejais gali prireikti ir intensyvios medicininės priežiūros“, – teigia gydytoja.

Jolitos Prektkutės nuotr./Angis
Jolitos Prektkutės nuotr./Angis

„Kepštelėjo“ angis, žaltys ar gluodenas?

Dažniausiai gyvatės įkandimas yra skausmingas, plika akimi matomos specifinės įkandimo žymės. Skirtumai tarp angies, žalčio ir gluodeno įkandimų gali būti atpažįstami pagal keletą požymių. Angies įkandimui būdingi du, maždaug centimetro atstumu vienas nuo kito nutolę taškai (dviejų dantų žymės). Žaltys dažniausiai palieka „kitokio rašto“ kelias smulkesnes žymes, kadangi turi daug mažų dantų. Nuo gluodeno įkandimo lieka labai smulkios ir sunkiai pastebimos žymės, nes ji neturi dantų.

Žinotina, kad nuo nuodų kiekio ir įkandimo laiko priklauso pasireiškiantys simptomai: pavyzdžiui, ankstyvą pavasarį po žiemos susikaupusi angies nuodų koncentracija yra ženkliai didesnė ir jai įgėlus organizmo reakcija, tikėtina, bus stipri. Neseniai maistą medžiojusi ir nuodus suleidusi į grobį gyvatė jai užmynusiam ar išgąsdinusiam žmogui gali „kepštelti“, bet visiškai nesuleisti arba suleisti labai nedidelį kiekį nuodų – „įkąsti sausai“. Tuomet įkandimo vietoje dažniausiai nebūna jokio paraudimo, patinimo, juntamas nedidelis skausmas.

Shutterstock nuotr./Gyvatės įkandimas
Shutterstock nuotr./Gyvatės įkandimas

Pirmoji pagalba įkandus gyvatei

Vienas esminių patarimų, padėsiančių išvengti gyvatės įgėlimo – būti budriems, atsargiems, vengti rizikingų vietų: aukštos žolės, miško, samanų, akmenų krūvos. Jei susiruošėte į mišką uogauti ar grybauti – dėvėti apsauginius drabužius: aukštus batus, ilgas kelnes, žiūrėti po kojomis.

Gyvatei įgėlus į ranką, reikėtų kaip įmanoma greičiau nusiimti žiedus, laikrodį, nes rankai tinstant tai padaryti bus sudėtingiau.

„Jeigu turite šaltkrepšį ar šaltesnį produktą – pridėkite prie įkandimo vietos; esant galimybei – dezinfekuokite ją. Jei angis įkando į galūnę – pakelkite ją aukštyn. Iki kol atvyksite pas medikus, jei turite, rekomenduojama, duoti vaistų nuo skausmo, alergijos,” – vardija V.Radžiūnienė.

Gydytoja įspėja jokiu būdu neužveržti įkandimo vietos, nes tuomet nuodas kaupsis tik pažeistoje vietoje ir atleidus nuodo patekimas į organizmą bus labai staigus. Nečiulpti nuodų – nes iščiulpsime tikrai labai mažai nuodų, o jei burnos ertmėje bus žaizdelių, galime pakenkti ir sau.

Alerginės reakcijos, kurios gali atsirasti įgėlus gyvatei

Gyvačių nuodai gali sukelti tiesioginę imunologinę reakciją, kuri pasireiškia odos bėrimais, patinimais ir niežuliu. Nuodai per kraujotaką ir limfą keliauja toliau, ir tinimas gali plisti.

Svarbu žinoti, kad audinių tinimas vyksta ne tik išorėje, bet ir vidiniuose audiniuose, todėl priklausomai nuo įkandimo vietos, jei, pavyzdžiui, gyvatė įgėlė į kaklą, galvos ar veido sritį, gali netgi sutrikti kvėpavimas. Įgėlus angiai, galimas tiek kraujospūdžio padidėjimas, tiek ir sumažėjimas.

Gali pasireikšti kiti tipiniai alergijos simptomai: atsirasti pykinimas, vėmimas. Jei pacientas serga lėtinėmis ligomis, nuodas, patekęs į kraujotaką, suaktyvina jas. Pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu, gali pradėti „šokinėti” gliukozės kiekis kraujyje.

Nepriklausomai nuo to, kokia gyvatė įkando, būtina, kad vaiką ar suaugusįjį apžiūrėtų medikai. Atvykus į gydymo įstaigą, gydytojas stebi pacientą, o esant poreikiui – paskiria reikiamą gydymą. Labai retais, išimtinais atvejais, pacientui prireikia suleisti specifinį serumą (priešnuodžius).

Suprasti akimirksniu: ką daryti, įgėlus gyvatei?

  • Gyvatei įgėlus į ranką, reikėtų kaip įmanoma greičiau nusiimti žiedus, laikrodį, nes rankai tinstant tai padaryti bus sudėtingiau.
  • Jeigu turite šaltkrepšyje šaltesnį produktą – pridėkite prie įkandimo vietos; esant galimybei – dezinfekuokite ją.
  • Jei angis įkando į galūnę – pakelkite ją aukštyn. Iki kol atvyksite pas medikus, jei turite, rekomenduojama, duoti vaistų nuo skausmo, alergijos.
  • Jokiu būdu neužveržti įkandimo vietos, nes tuomet nuodas kaupsis tik pažeistoje vietoje ir atleidus nuodo patekimas į organizmą bus labai staigus.
  • Nečiulpkite nuodų iš įkandimo vietos, nes iščiulpsime tikrai labai mažai nuodų, o jei burnos ertmėje bus žaizdelių, galime pakenkti ir sau.
  • Svarbu žinoti, kad audinių tinimas vyksta ne tik išorėje, bet ir vidiniuose audiniuose, todėl priklausomai nuo įkandimo vietos, jei, pavyzdžiui, gyvatė įgėlė į kaklą, galvos ar veido sritį, gali netgi sutrikti kvėpavimas.
  • Nepriklausomai nuo to, kokia gyvatė įkando, rekomenduojama, kad vaiką ar suaugusįjį apžiūrėtų medikai. Atvykus į gydymo įstaigą, gydytojas stebi pacientą, o esant poreikiui – paskiria reikiamą gydymą. Labai retais, išimtinais atvejais, pacientui prireikia suleisti specifinį serumą (priešnuodžius).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Sužadėtuvių žiedo paieškos: kaip išrinkti tinkamiausią?
Reklama
Į Lietuvą atvyksta Pasaulio moksleivių robotikos olimpiadai besiruošianti ukrainiečių komanda
Reklama
Modernūs lietaus nuvedimo sistemų sprendimai
Reklama
Balsuokite už architektūriškai žaviausią miestą ir pasidalinkite jus įkvepiančiais pastatais