Lietuvos asociacija „Gyvastis“, vienijanti žmones su persodintais organais bei laukiančius transplantacijos, jau tryliktąjį kartą organizuoja tradicinę žvakučių uždegimo iniciatyvą. Įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose nušvis tūkstančiai žvakelių, skirtų pagerbti donorus ir jų artimuosius, padovanojusius neįkainojamą dovaną – galimybę gyventi, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pagrindinis iniciatyvos renginys vyks Vilniuje, Katedros aikštėje, tačiau jauki, susikaupimo sklidina nuotaika tuo pačiu metu pasklis po daugelį šalies kampelių – prie iniciatyvos jungiasi dešimtys savivaldybių, mokyklų, kultūros centrų bei vietos bendruomenių.
Plintanti pilietinė bendruomeniškumo dvasia
Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė teigia, kad nors akcija organizuojama jau daugiau nei dešimtmetį, jos reikšmė ir emocinis svoris per visus šiuos metus tik didėja.
„Nors šį renginį organizuojame jau tryliktus metus, joks įpratimas čia neegzistuoja – kasmet mūsų bendruomenės nariai į šią dieną reaguoja neįtikėtinai jautriai. Kiekviena uždegta žvakutė mums yra ne tiesiog simbolis, o reali išgelbėta gyvybė ir nepaprastas dėkingumas nežinomam donorui bei jo artimiesiems, sunkiausią akimirką priėmusiems kilniausią sprendimą, – sako „Gyvasties“ prezidentė Aušra Degutytė. – Jautriai reaguoti linkę ir pro šalį einantys žmonės: jie sustoja, klausinėja, domisi donoryste. Be galo džiugina ir tai, kad į šią iniciatyvą vis aktyviau įsitraukia jaunimas, mokyklos, net ir vaikų darželiai, vietos bendruomenės. Ši iniciatyva iš jaukaus padėkos renginio išaugo į stiprų visuomenės švietimo judėjimą, kuris padeda griauti mitus ir atveria širdis pokalbiui apie donorystę šeimose.“
A.Degutytė pabrėžia, kad būtent atviras kalbėjimas apie donorystę paverčia Europos organų donorystės dieną ne liūdesio, o vilties ir gyvybės diena.
„Donorystė prasideda nuo pokalbio prie šeimos stalo. Kai matau, kaip prie žvakučių liepsnelių sustoja moksleiviai ar jaunuoliams apie donorystę aiškina tėvai, suprantu, kad mūsų visuomenė darosi brandesnė. Kiekviena uždegta žvakutė, kiekvienas praeivio paklausimas – tai žingsnis link to, kad ištartas TAIP donorystei taptų natūraliu ir savaime suprantamu pasirinkimu“, – priduria A.Degutytė.
Antrasis šansas gyventi – atspirties taškas dėkingumui
Renginyje kasmet dalyvauja ir patys pacientai, kurie šiandien gali džiaugtis visaverčiu gyvenimu tik dėl gautos donorų dovanos.
„Pirmą kartą prie žvakučių iniciatyvos prisijungiau kaip tik tais metais, kai man transplantavo inkstą. Man ši iniciatyva sukėlė jausmų antplūdį, gal net audra jį galėčiau pavadinti... Atsitraukiau kiek tolėliau, stovėjau ir žiūrėjau į tas liepsneles, iš kurių viena degė MANO donorui, – savo išgyvenimais dalijasi Aistė Bagdonaitė, kuriai inkstas persodintas beveik prieš 5 metus. – Jaučiau tarsi mane būtų apglėbus visata ir per tas žvakutes tarsi pajutau ryšį su savo inksto donoru. Siunčiau mintyse savo donorui dėkingumo žodžius. Išskirtinis jausmas, be ašarų net negalėjau išbūti, emocijos tiesiog sprogo viduje. Tokius jausmus sukelia viena žvakutė. O kai jų liepsnoja tūkstančiai... Vienybė, stiprybė, ir širdingiausias ačiū.“
Informacija apie žvakučių uždegimo vietas ir laiką pateikiama dokumento pabaigoje, taip pat skelbiama interneto puslapyje www.donoras.lt, socialiniame tinkle Facebook „Asociacija Gyvastis“ paskyroje https://www.facebook.com/gyvastis


