„Pilkoji zona“: ką daryti vėžio pacientams, negaunantiems gydymo Lietuvoje?

Lietuvoje su pavojinga vėžio liga kovoja per 110 tūkst. žmonių. Kasdien išgirdus tokią diagnozę, žemė po kojomis susvyruoja maždaug 50-čiai. Jų visų sveikimo istorijos skirtingos, tačiau dalis šių pacientų sunkios ligos akivaizdoje patenka į nesuvokiamą padėtį – kai iš gydytojo išgirsti, kad vaistų yra, tačiau tau šalis jų kompensuoti negali. Dalis inovatyvių medikamentų yra kompensuojami kitose šalyse, o kartais finansuojami ir Lietuvoje, tačiau kitam ligos kodui. Kai kalba eina apie tūkstančius eurų mėnesiui gydymo kainuojančius medikamentus, pacientui belieka nuleisti rankas – dažnai jų likimas atsiduria tik geros valios žmonių, aukojančių pinigus, rankose.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti

Ida Mažutaitienė

GYVENIMAS redaktorės pav., SVEIKATA redaktorė

Prieš kelerius metus 15min ir tarptautinių partnerių „Investigate Europe“ atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos situacija kritinė – pagal vėžį ir retas ligas gydančių vaistų prieinamumą šalies pacientams rikiavomės Europos uodegoje. Praėjus pusantrų metų nuo žadėtų pokyčių, studijoje kalbamės su Sveikatos apsaugos viceministru Danieliu Naumovu, POLA vadove Neringa Čiakiene ir Nacionalinio vėžio centro vadovu Valdu Pečeliūnu.

– Prieš kelerius metus su kolegomis atlikome tyrimą, kuris parodė, kad Lietuva, tiek pagal inovatyvių vaistų kompensavimą, tiek pagal farmacijos paraiškų (pateiktų kompensavimui) vertinimą, yra Europos uodegoje. Kas pasikeitė per tą laiką?