Sekite 15min Google
Plaučių vėžys – liga, kuri vis dar dažnai nustatoma jau pažengusi. Kaip pranešė „Reuters“, popiežiui operacijos metu pašalinta dešiniojo plaučio apatinė skiltis. Toks chirurginis gydymas gali būti skiriamas, kai naviko vieta, ligos stadija ir paciento sveikatos būklė leidžia jį operuoti.
Adenokarcinoma yra viena dažniausių plaučių vėžio formų. Ji priklauso nesmulkių ląstelių plaučių vėžio grupei ir dažniausiai vystosi iš liaukinio tipo ląstelių. Ši liga diagnozuojama ne tik rūkantiems žmonėms – ja gali susirgti ir niekada nerūkę asmenys.
Simptomai gali būti tylūs ir nepastebimi
Nacionalinio vėžio centro Chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė atkreipia dėmesį, kad viena didžiausių problemų diagnozuojant plaučių vėžį yra ta, kad ligos pradžia - besimptomė. Esant pradinei ligos stadijai, žmogus gali nejausti jokių simptomų arba juos sieti su kitomis ligomis.
„Plaučių adenokarcinoma nėra liga, kuri visada apie save praneša aiškiais simptomais. Kartais žmogus ilgą laiką jaučiasi gerai, o pirmieji požymiai atsiranda ligai jau pažengus. Todėl svarbu stebėti savo sveikatą ir neignoruoti užsitęsusio ar pasikeitusio kosulio, dusulio, kraujo atkosėjimo ar nepaaiškinamo svorio kritimo“, – teigia V. Gedvilaitė.
Pasak Nacionalinio vėžio centro specialistų, šie simptomai nebūtinai reiškia plaučių vėžį, nes juos gali sukelti ir kitos ligos. Vis dėlto, jei jie nepraeina, kartojasi ar stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Rūkymas išlieka vienu svarbiausių plaučių vėžio rizikos veiksnių, tačiau rizikai įtakos gali turėti ir pasyvus rūkymas, radonas, profesinis kontaktas su tam tikromis kenksmingomis medžiagomis bei kiti veiksniai. Tai, kad žmogus niekada nerūkė, nereiškia, jog jis gali nesusirgti plaučių vėžiu.
Kada reikalinga operacija?
Nacionalinio vėžio centro gydytojas krūtinės chirurgas Sigitas Zaremba paaiškina, kad operacijos galimybė priklauso nuo kelių aplinkybių: naviko dydžio ir vietos, ligos išplitimo, limfmazgių būklės bei paciento plaučių funkcijos ir bendros sveikatos.
„Kai nustatoma neišplitusio plaučio vėžio diagnozė ir nėra priešparodymų skirti chirurginį gydymą, operacija vienas iš geriausių variantų, siekiant išgydyti plaučių vėžį. Tačiau kiekviena situacija individuali – prieš priimant sprendimą būtina tiksliai nustatyti ligos stadiją ir įvertinti, kokia operacijos apimtis būtų tinkamiausia“, – sako S. Zaremba.
Operacijos metu gali būti pašalinama dalis plaučio (segmentas, skiltis) arba visas plautis. Kartu šalinami ir sritiniai limfmazgiai. Dažnai po operacinio gydymo sprendžiama dėl sisteminio ir/arba spindulinio gydymo, taip užkertant kelią ligos plitimui į kitus organus.
Vis dėlto, operacija tinka ne visiems pacientams. Jei navikas išplitęs arba chirurginis gydymas negalimas dėl kitų priežasčių, gali būti skiriami kiti gydymo metodai.
Gydymas vis dažniau parenkamas individualiai
Plaučių adenokarcinomos gydymas per pastaruosius metus tapo gerokai labiau personalizuotas. Be įprastų tyrimų, kai kuriais atvejais atliekami molekuliniai naviko tyrimai, padedantys nustatyti genetinius pokyčius, pagal kuriuos galima parinkti taikinių terapiją. Priklausomai nuo ligos stadijos ir kitų veiksnių, pacientams gali būti skiriama chemoterapija, taikinių terapija, imunoterapija, spindulinis gydymas arba kelių metodų derinys.
„Šiandien gydymo sprendimai priimami vertinant ne vien naviko dydį. Svarbu žinoti, ar liga išplitusi, kokie yra naviko biologiniai požymiai ir kokia paciento būklė. Būtent šių duomenų visuma leidžia parinkti tinkamiausią gydymo strategiją“, – pabrėžia S. Zaremba.
Medikai atkreipia dėmesį, kad vien informacija apie pašalintą plaučio skiltį neleidžia spręsti apie konkretaus paciento prognozę. Jai įvertinti būtini galutiniai histologinio tyrimo rezultatai, ligos stadija, limfmazgių būklė ir kiti medicininiai duomenys.
Svarbu neatidėlioti
Nors plaučių vėžys išlieka rimta onkologine liga, jo gydymo galimybės priklauso nuo konkrečios situacijos, o kai kuriems pacientams ankstyvas ligos nustatymas leidžia skirti gydymą, kuriuo siekiama visiško pasveikimo.
„Svarbiausia žinutė kiekvienam žmogui – neignoruokite savo kūno siunčiamų signalų ir neatidėliokite vizito pas gydytoją. Jei kosulys užsitęsia, pasikeičia kvėpavimas, atsiranda neįprastas nuovargis ar kiti nerimą keliantys simptomai, nelaukite, kol jie praeis savaime. Laiku kreipiantis pagalbos galima anksčiau nustatyti ligą ir suteikti daugiau galimybių sėkmingam gydymui. Tačiau turime suprasti ir tai, kad plaučių vėžys ankstyvosiose stadijose dažnai nesukelia jokių simptomų. Būtent todėl Lietuvai gyvybiškai svarbi ankstyvosios plaučių vėžio patikros programa, leidžianti aptikti ligą dar tada, kai žmogus jaučiasi sveikas. Anksti nustatytas plaučių vėžys gali būti išgydomas. Todėl nelaukime simptomų – rūpinkimės savo sveikata šiandien, nes laiku atlikta patikra gali išgelbėti gyvybę“, – pabrėžia V. Gedvilaitė.
Popiežiaus atvejis primena, kad plaučių vėžio diagnozė gali paliesti įvairaus amžiaus ir skirtingą gyvenimo būdą turinčius žmones. Visuomenės informavimas apie rizikos veiksnius, simptomus ir diagnostikos galimybes išlieka svarbia ankstyvo ligos nustatymo dalimi.
