Sekite 15min Google
Seimas yra priėmęs Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, įsigaliosiančius 2027 m. sausio 1 d., o konkreti viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarka dar derinama.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) pabrėžia, kad pacientai ir toliau galės gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas paslaugas sutartis su ligonių kasa turinčiose viešosiose ir privačiose gydymo įstaigose. Sutartyse numatytos paslaugos ir toliau būtų apmokamos visa apimtimi; siūlomas pokytis susijęs su paslaugomis, suteiktomis viršijus sutartines apimtis.
Pagal VLK pristatytą projektą privačioms įstaigoms tarp prioritetinių viršsutartinių specialistų konsultacijų būtų numatytos oftalmologo ir dermatovenerologo konsultacijos. Kardiologo konsultacijų šiame sąraše nėra. Tai savaime nereiškia, kad PSDF apmokamos kardiologo konsultacijos privačiose įstaigose išnyks, tačiau gali keistis tai, kaip įstaigoms bus apmokama už papildomai, virš sutarties suteiktas paslaugas. Galutinis poveikis pacientų galimybėms patekti pas specialistą priklausys nuo patvirtintos tvarkos ir gydymo įstaigų sutarčių apimčių.
Vilniaus universiteto Klinikinės medicinos instituto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos doc. dr. G. Račkauskas išskiria pacientų grupes, kurioms uždelstas būklės įvertinimas ar diagnostika gali kelti didžiausią riziką.
Kada delsti pavojinga
Viena iš tokių būklių – progresuojanti nestabili krūtinės angina.
„Jeigu krūtinės skausmo ar spaudimo priepuoliai dažnėja, stiprėja arba pasireiškia ramybės būsenoje, tai gali rodyti kritinį kraujagyslių susiaurėjimą. Tokiu atveju laukimas tiesiogiai susijęs su miokardo infarkto rizika“, – sako kardiologas.
Laikas svarbus ir pacientams, kuriems pasireiškia ūmus arba stiprėjantis širdies nepakankamumas. Apie blogėjančią būklę gali įspėti didėjantis dusulys, ypač gulint ar naktį, kojų tinimas ir stiprėjantis nuovargis.
„Jeigu žmogui sparčiai ryškėja dusulys, ypač gulint ar naktį, tinsta kojos, didėja nuovargis, delsimas koreguoti gydymą gali baigtis plaučių edema ir skubia hospitalizacija“, – aiškina doc. dr. G. Račkauskas.
Jeigu žmogui sparčiai ryškėja dusulys, ypač gulint ar naktį, tinsta kojos, didėja nuovargis, delsimas koreguoti gydymą gali baigtis plaučių edema ir skubia hospitalizacija
Būklės įvertinimas laiku svarbus ir esant širdies ritmo sutrikimams, ypač jei juos lydi sąmonės pritemimas, stiprus galvos svaigimas ar alpimas. Pasak kardiologo, tokie požymiai gali rodyti, kad smegenys negauna pakankamai kraujo.
G. Račkauskas atkreipia dėmesį ir į prieširdžių virpėjimą. Negydomas šis ritmo sutrikimas didina insulto riziką, o pernelyg dažnas širdies plakimas gali silpninti širdies raumenį. Todėl svarbu laiku ištirti pacientą, parinkti gydymą ir, esant indikacijų, spręsti dėl intervencinių procedūrų.
„Greitas pirminis ištyrimas ir patekimas pas kardiologą yra kritiškai svarbūs paciento gyvybės ir sveikatos išsaugojimui“, – pabrėžia jis.
Viena širdies ritmo sutrikimams gydyti taikomų procedūrų yra abliacija. Pasak kardiologo, jos kai kuriems pacientams tenka laukti ir kelerius metus, todėl svarbu nelaukti, kol būklė pablogės, ir laiku įvertinti gydymo galimybes.
Ypatingo dėmesio reikia ir žmonėms, sergantiems sunkia širdies vožtuvų liga. Pavyzdžiui, esant kritiniam aortos angos susiaurėjimui, apie rimtą būklę gali įspėti dusulys arba alpimas fizinio krūvio metu. Atidi priežiūra būtina ir neseniai infarktą patyrusiems ar po širdies operacijos sveikstantiems pacientams.
„Ankstyvuoju laikotarpiu po infarkto ar širdies operacijos reikalinga itin griežta vaistų kontrolė. Laiku nepastebėti komplikacijų požymiai gali lemti pakartotinį infarktą ar stento trombozę“, – pažymi doc. dr. G. Račkauskas.
Svarbus ir gydymo tęstinumas
Laiku patekti pas specialistą svarbu ne vien staiga pablogėjus savijautai. Širdies ir kraujagyslių ligos dažnai yra lėtinės: reikia reguliariai vertinti jų eigą, lyginti tyrimų rezultatus ir prireikus koreguoti gydymą.
Pasak doc. dr. G. Račkausko, tam padeda galimybė lankytis pas gydytoją, kuris žino paciento ligos istoriją, ankstesnių tyrimų rezultatus ir reakciją į vaistus.
„Širdies ligos yra dinamiškos – jos nuolat keičiasi, todėl epizodinis gydymas pas skirtingus gydytojus dažnai būna mažiau efektyvus. Tas pats kardiologas žino paciento ligos istoriją, šalutinį vaistų poveikį, anatominius širdies ypatumus. Jam nereikia kiekvieną kartą iš naujo gilintis į visą ligos istoriją“, – sako kardiologas.
Tęstinė priežiūra leidžia palyginti skirtingu metu atliktus tyrimus ir pastebėti net nedidelius būklės pokyčius. Ji svarbi ir parenkant vaistų dozes, ypač gydant širdies nepakankamumą ar ritmo sutrikimus.
„Kardiologinių vaistų dozės neretai turi būti kruopščiai koreguojamos, o nuolat pacientą prižiūrintis gydytojas geriau žino, kaip jo organizmas reaguoja į gydymo pakeitimus“, – teigia doc. dr. G. Račkauskas.
