Du dešimtmečius Lietuvoje veikia ŠKL prevencinė programa, skirta 40 – 60 metų gyventojams. Ji nemokama, t.y. atitinkamus diagnostinius tyrimus ir konsultacijas apmoka ligonių kasos. Ją įgyvendina šeimos gydytojai, kurie skiria ir vertina tyrimus ir nustato paciento ankstyvuosius ŠKL rizikos veiksnius, kuriuos galima suvaldyti ir sustabdyti ŠKL išsivystymą.
Programos finansavimas padidėjo iki 26,87 mln. eurų, tačiau, kaip matyti iš duomenų, ŠKL sergamumo ir mirtingumo rodiklių spartaus gerėjimo proveržio per tuos 20 metų taip ir nesulaukėme. Pagal atitinkamus rodiklius esame ES užribyje. Akivaizdu, kad reikia kažko daugiau. Ir ne tik valstybės lėšų.
Medikai nerimauja, kad nors ir nemokamai, bet vis tiek žmonės neateina pasitikrinti. Maždaug tik kas antras pasinaudoja šia nemokamai teikiama valstybės paslauga. Skaičiai kalba patys už save – per maždaug dešimtį metų dalyvaujančiųjų programoje tikslinės grupės asmenų skaičius nacionaliniu mastu padidėjo tik dešimt procentų (nuo beveik 35 iki 45).
Akivaizdu, kad reikia kažko daugiau. Ir ne tik valstybės lėšų.
Mano akimis, tai labai kuklūs pasiekimai. Ekspertai sutaria, kad priežasčių reiktų ieškoti gyventojų sveikatos raštingumo kontekstuose bei už jų sveikatos raštingumą savivaldybėse atsakingų visuomenės sveikatos biurų veiklos prioritetuose. Neabejoju, kad visuomenės sveikatos biurų tampresnis bendradarbiavimas su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis yra būtinas.
Pirmiausia, informuojant žmones apie prevencinių programų paslaugų prieinamumą. Taip intensyviai, kad paklausus, ką veikia biurai savivaldybėse, nereiktų žmonėms sukti galvos ir ieškoti žodžio kišenėje. Dabar atitinkamų veiklų labai pasigendu, todėl per parlamentinės kontrolės priemones inicijuosiu pokyčius dėl savivaldybių sveikatos biurų veiklos prioritetų peržiūrėjimo nacionaliniu lygmeniu.
Turime gėdą. Nėra vaistų? Arba jie neprieinami?
Išgelbėti žmones, t.y. išvengti mirčių nuo išeminių širdies ligų ir patirto insulto galima prevencinėmis ir sveikos priežiūros – intervencinėmis priemonėmis. Lietuvoje daugiau kaip kas dešimtas žmogus, pasitikrinęs pagal prevencinę programą, yra siunčiamas išsamesniems tyrimams, kad būtų užkirstas kelias širdies ir kraujagyslių ligų progresavimui.
Tai reikšmingas skaičius pacientų. Būtent šiame etape prasideda gydytojų kardiologų konsultacijos ir intervencijos. Pasak kardiologų, tokiems pacientams beveik visada reikia kontroliuoti kraujo riebalus, skiriant blogąjį cholesterolį mažinančius vaistus.
Šiuo metu Lietuvoje kompensuojami du cholesterolį mažinantys medikamentai, tačiau Europa pažengusi gerokai toliau. Nors Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo nuo ŠKL rodikliai seniai signalizuoja, kad reikėjo imtis visų įmanomų priemonių situacijai gerinti, tačiau cholesteroliui mažinti inovatyvių vaistų poreikis Lietuvoje iki šiol liko neišgirtas. Ir tai Lietuvos gėda, nes Lietuva liko vienintelė šalis Europoje, kurioje tokie vaistai yra nekompensuojami. Mėnesiui jų kaina siekia apie 360 eurų ir tik labai nedidelė dalis žmonių juos gali įsigyti savomis lėšomis.
Iš sveikatos politikos pusės pažymėsiu, kad problemą reikia spręsti nedelsiant be ilgų pasiteisinimų visuomenei apie ilgą (neretai biurokratija apžėlusį) vaistų kompensavimo kelią. Inovatyvių ir kompensuojamų vaistų prieinamumas leistų žmonėms išvengti infarkto, insulto ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų, sudėtingų operacijų bei įgalintų gydytojus teikti efektyvų gydymą.
Problemų daug. Galime jas apjungti ir spręsti
Visi suprantame, kad ŠKL iššūkiai Lietuvai yra kompleksiniai. Apima ne tik sveikatos sektorių. Reikia visapusiško požiūrio. Teigiamų pokyčių yra, bet to nepakanka. Viešoji erdvė pilna pasiūlymų ir komentarų. Visokių. Į temą ir nelabai. Tačiau norinčiųjų siekti pokyčių ir daugiau nuveikti realių darbų tikrai matau. Tam reikia susisteminti pasiūlymus, diskutuoti ir susitarti medikų bei pacientų bendruomenėms, kokie prioritetai, tikslai, uždaviniai bei visa tai įtvirtinti dokumente.
Prasidėjęs naujas politinis ciklas yra tinkamas metas iš naujo peržiūrėti visuomenės sveikatos prioritetus ir bendromis pastangomis sutelkti jėgas spręsti svarbiausius valstybei kylančius iššūkius, todėl palaikau idėją parengti Nacionalinę širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos strategiją 2025–2035 metams.
