Viena svarbiausių darbuotojų motyvavimo priemonių
„Panaikinus dabartinę lengvatą, prisidėtų darbuotojui taikomi mokesčiai – 20 proc. gyventojų pajamų mokestis, 20 proc. „Sodros“ mokestis. Be to, svarstomas papildomas 10 proc. draudimo sutarčių apmokestinimas“, – teigia Ieva Kubilė. Anot jos, „produktas galėtų pabrangti net 50 proc.“, o tai daugumai darbdavių jau būtų per didelė našta.
Savanoriškas sveikatos draudimas – tai ne tik finansinė parama, bet ir viena svarbiausių darbuotojų motyvavimo priemonių. Šiandien Lietuvoje juo naudojasi apie 240 tūkst. gyventojų.
„Atlikti tyrimai rodo, kad sveikatos draudimas – antra pagal svarbą darbuotojų motyvavimo priemonė po finansinių priedų“, – sako I. Kubilė. Šis draudimo produktas yra orientuotas tiek į dideles, tiek į smulkias įmones, o darbdaviai jį renkasi savanoriškai – bet su didžiuliu darbuotojų palaikymu“.
Draudimo bendrovės skaičiuoja, kad net 80 proc. apdraustųjų pasinaudoja sveikatos paslaugomis, kurių vidutinė metinė vertė siekia 400 eurų vienam žmogui.
Savanoriškas sveikatos draudimas – ne prabanga, o būtinybė
Šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius sako, kad papildomas sveikatos draudimas leidžia greičiau patekti pas gydytojus, atlikti brangius tyrimus ar įsigyti būtinų vaistų. Draudimas padeda laiku gauti paslaugas, kurių be jo dalis žmonių paprasčiausiai negautų – nebent mokėtų iš savo kišenės, svarsto jis.
„Pavyzdžiui, jei įtariu tarpslankstelinių diskų išvaržą, noriu pacientą siųsti magnetinio rezonanso tyrimui, bet pagal privalomąjį sveikatos draudimą tai – sudėtinga. Reikia siųsti pas specialistą, tada laukti eilėje. Tuo tarpu turint savanorišką draudimą, tyrimas gali būti atliktas iškart“, – aiškina gydytojas.
Pasak jo, net ūmios ligos atveju šeimos gydytojas negali paskirti kai kurių tyrimų – tokio, kaip troponino, reikalingo įtariant miokardo infarktą. Su papildomu sveikatos draudimu tai įmanoma greičiau ir be tarpininkų.
I. Kubilė jam pritaria: „Draudimo bendrovių duomenimis, 30–40 proc. savanoriško sveikatos draudimo padengia ambulatorines paslaugas – gydytojų specialistų konsultacijas, dienos chirurgijos paslaugas, įvairius tyrimus. Tai leidžia sutrumpinti laukimo laiką, su kuriuo susiduriame viešajame sektoriuje, ir išvengti ligų, įskaitant onkologines, kur laikas ypatingai svarbus, nes anksčiau diagnozavus galima anksčiau pradėti gydymą.“
Pasekmės visuomenei: ilgesnės eilės, prastesnė sveikata
Jei darbdaviai atsisakys šios motyvavimo priemonės, pasekmes pajus visa visuomenė. Tyrimai rodo, kad savanoriškas draudimas ne tik gerina paslaugų prieinamumą, bet ir mažina mirtingumą. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės ir Pietų Europos šalių tyrimas parodė 13 proc. mažesnį mirtingumą tarp tų, kurie naudojasi papildomu sveikatos draudimu, sako V. Kasiulevičius, cituodamas 2004 m. žurnale „Public Health“ publikuotą tarptautinį tyrimą.
Jo teigimu, jei žmonės nebegalės naudotis privačiomis paslaugomis, eilės valstybinėse gydymo įstaigose dar labiau išaugs. „Aišku, didžioji dalis žmonių greičiausiai negalės mokėti tokių sumų. Turtingam žmogui draudimas nereikalingas, jis ir taip gali susimokėti, tačiau mažiau turtingi žmonės, ypač vidurinioji klasė, kuri tuo draudimu naudojasi aktyviausiai, turės stoti į eilę bendroje valstybinėje sistemoje.“
Draudimas – ne tik didmiesčių ir didelių įmonių privilegija
I. Kubilė pažymi, kad klaidinga manyti, jog draudimu naudojasi tik didžiosios įmonės: „Šiuo metu savo darbuotojus draudžia apie 15 tūkst. Lietuvos įmonių. Tai ne tik didžiosios bendrovės – draudimu aktyviai naudojasi ir smulkusis verslas, regionuose veikiančios įmonės.“
Be to, ši priemonė padeda mažinti socialinę nelygybę. „Kai universitetas apdraudžia visus savo darbuotojus – nuo profesorių iki neakademinio personalo – visi gauna vienodą naudą, nepaisant atlyginimų skirtumų“, – pabrėžia V. Kasiulevičius.
„Pavyzdžiui, mums, trumparegiams, draudimas kompensuoja akinių įsigijimą – o valstybė to niekada nedarys. Manau, kad tai socialiai jautrus ir teisingas sprendimas“, – pažymi gydytojas.
Kodėl atsisakome to, kas veikia?
I. Kubilė stebisi – kodėl norima naikinti tai, kas veikia? „Produkto populiarumas augo kasmet 20–30 proc., kovidiniu laikotarpiu skaičiai buvo dar didesni. Tai rodo, kad sveikata žmogui – prioritetas, ir tas produktas yra pasiteisinęs. Keista, kodėl nusitaikyta į realią naudą tiek darbuotojui, tiek pačiai valstybei.“
Pasak V. Kasiulevičiaus, bandymas taikytis prie Skandinavijos modelio – lyg ir nėra blogas, bet ne visai logiškas: „Jos skiria 11–12 proc. BVP sveikatos apsaugai, Lietuva – tik 7,8 proc., iš kurių net 30 proc. sudaro žmonių mokėjimai iš savo kišenės, o tai dvigubai daugiau nei ES vidurkis.“
„Net Konstitucinis Teismas, kiek žinau, yra aiškinęs, kad papildomas savanoriškas sveikatos draudimas yra skatintinas. Net tokios valstybės kaip Vokietija skatina dalyvavimą privataus draudimo schemose, nors ta šalis sveikatos sistemai skiria tikrai daug pinigų. Kodėl Lietuva, kuri ir šiaip nepakankamai finansuoja sveikatos apsaugą, pasirenka priešingą kelią – labai sunku suprasti“, – apibendrina profesorius.
Visą pokalbį rasite žemiau esančiame video.
