LSMU Kauno ligoninės klinikinė farmakologė, gydytoja Eglė Karinauskė sako, kad toks vartojimas dažnai primena „savitą džiazą“ – be aiškios struktūros, taisyklių ar supratimo, kas iš tiesų vyksta organizme. Anot jos, didelė dalis žmonių renkasi papildus impulsyviai, neįvertindami nei jų kilmės, nei kokybės, nei realaus poreikio. Dėl to, gydytojos teigimu, dalis šių produktų tampa tiesiog pinigų švaistymu, o kartais – ir rizika sveikatai.
Dar svarbiau tai, kad profilaktinis papildų vartojimas dažnai suprantamas klaidingai. Daugelis įsitikinę, jog „kuo daugiau – tuo geriau“, nors realybėje be aiškių tyrimų ir indikacijų organizmas gali visai nereikalauti to, kas jam siūloma. Būtent todėl specialistai vis dažniau pabrėžia: egzistuoja tik labai ribotas skaičius medžiagų, kurių vartojimas profilaktiškai yra pagrįstas moksliškai, o visa kita – dažniau rinkodaros, o ne medicinos sritis.
Tuo tarpu gydytojai įspėja – maisto papildai nėra nei vakcina, nei vaistų pakaitalas. Jie nesukuria apsaugos „į priekį“, o jų poveikis dažnai būna gerokai sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Net ir iš pažiūros nekalti pasirinkimai, vartojami be kontrolės, ilgainiui gali ne tik nepadėti, bet ir sukelti nepageidaujamų pasekmių.
Būtent apie tai – kodėl papildų pasaulis nėra toks paprastas, kaip atrodo, ir kada jų išvis reikia – specialistai kalba vis garsiau.
Gydytoja Eglė Karinauskė tikina, kad maisto papildų vartojimą galima pavadinti savotišku džiazu.
Nemaža dalis žmonių vartojamų papildų yra neaiškios kilmės ir kokybės, tai – pinigų išmetimas ar, blogesniu atveju, galima žala sveikatai. Anot gydytojos, profilaktikai pagrįstai verta vartoti tik 4 maisto papildus. Visada kita – padėti nepadės, o pakenkti – gali.
– Žmonės turi ne vienareikšmį santykį su maisto papildais. Vieni žiūri skeptiškai, kiti ryte sugeria po dešimt piliulių. Ką jus pastebite? Ar racionaliai visuomenė vartoja, ar esame labai paveikūs rinkodaros?
