Sekite 15min Google
15min tyrimą galite skaityti čia.
Tarptautinio žurnalistinių tyrimų centro OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) tyrimą galite skaityti čia.
Seksualinis išnaudojimas, pacientų suluošinimas ar mirtimi pasibaigęs gydymas – dėl tokių ir kitų šiurkščių profesinių pažeidimų licencijų netekę gydytojai gali persikelti į kitą Europos šalį ir ten toliau dirbti.
Naujienų portalas 15min ir dar 49 redakcijos iš 45 šalių sekė tokių medikų pėdsakais. Tyrimo pagrindu tapo OCCRP duomenų komandos sukurta bazė, į kurią buvo integruota daugiau nei 2,5 mln. įrašų iš viešų registrų, teismų dokumentų, oficialių užklausų ir kitų šaltinių. Žurnalistai ieškojo gydytojų, kurie vienoje šalyje buvo netekę teisės verstis medicinos praktika, tačiau vėliau ją įgijo kitoje.
Tyrėjai nustatė daugiau nei 130 tokių atvejų. Tarp jų – medikai, užsienyje bausti už seksualinį smurtą, aplaidų gydymą ar mirtimi pasibaigusias operacijas. Dalis šių gydytojų ir toliau dirba, nes informacija apie jų profesinę praeitį ne visada pasiekia kitos šalies licencijas išduodančias institucijas arba į ją nėra tinkamai atsižvelgiama.
Tyrimas atskleidė ir platesnę problemą – nors Europos šalys turi sistemą, skirtą keistis informacija apie medikams pritaikytas sankcijas, ji ne visada veikia taip, kaip turėtų.
Lietuvoje taip pat nustatyta tokių atvejų. Jie išryškino teisinę spragą: šiuo metu Lietuvos teisės aktai neįpareigoja, išduodant medicinos praktikos licenciją, atsižvelgti į tai, kad gydytojas kitoje ES ar EEE valstybėje buvo netekęs teisės verstis praktika.
Lietuvoje į viešumą išlindo dar vienas atvejis
15min tyrime aprašė vieną iš tokių atvejų – Klaipėdos universiteto ligoninėje dirbantį iš Libano kilusį gydytoją Mohamadą Khalilą.
2018 m. M.Khalilo licencija Švedijoje buvo panaikinta – Sveikatos ir medicinos priežiūros taryba pripažino jį kaltu dėl aplaidumo ir neprofesionalumo.
„M.Khalilas pasižymėjo tokia nuovokos stoka, kad pasirodė esąs akivaizdžiai netinkamas verstis savo profesija", – tokiais žodžiais gydytoją vėliau apibūdino Stokholmo administracinis teismas, nagrinėjęs jo apeliaciją.
Nepaisant šios aplinkybės, gydytojas persikėlė į Lietuvą ir čia be kliūčių gavo mediko licenciją – mūsų šalies institucijos į Švedijoje priimtą sprendimą dėmesio nekreipė.
Po publikacijos praėjus metams, Klaipėdos universitetinė ligoninė patvirtino – M.Khalilas ir toliau dirba Palangos ligoninės priėmimo skyriuje.
Šią vasarą į viešumą išlindo ir dar vienas atvejis uostamiestyje. Klaipėdos universitetinės ligoninės priimamajame dirba gydytojas Jamalas Moussas. Apie tai, kad gydytojas yra netekęs licencijos Australijoje, socialiniuose tinkluose paskelbė žmonės, kurie reagavo į viešai pasidalintą vienos moters istoriją apie itin prastą mediko darbą.
Uostamiestyje šiuo metu dirbantis medikas Australijoje licencijos neteko 2022 m. kovą. Šios šalies priežiūros institucija nustatė, kad gydytojas netinkamai gydė pacientę, jai skyrė griežtai kontroliuojamus psichotropinius vaistus, kurių skirti neturėjo teisės, taip pat netinkamai gydė jos dukrą ir nesilaikė medicininių įrašų tvarkymo reikalavimų.
Be to, gydytojas pažeidė profesines ribas – pakvietė ją į savo namus ir turėjo seksualinius santykius. Tribunolas pabrėžė, kad medikas peržengė profesines ribas palaikydamas santykius su pažeidžiama paciente, kuri buvo priklausoma nuo psichotropinių vaistų.
Tai nebuvo pirmas kartas, kai dėl gydytojo elgesio buvo kilę klausimų. Australijos tribunolo sprendime nurodoma, kad dar 2007 m. Jungtinėje Karalystėje buvo gautas skundas dėl gydytojo profesinių ribų peržengimo.
Australijoje įvestas draudimas J.Moussai verstis medicinine praktika galiojo ir Anglijoje bei Naujojoje Zelandijoje.
Šių metų gegužę Australijos tribunolas J.Moussa licenciją atkūrė, tačiau nustatė griežtas darbo sąlygas. Medikas negali dirbti vienas – tik su prižiūrinčiu gydytoju. Taip pat turi turėti profesinį mentorių ir lankytis pas psichiatrą arba psichologą.
15min išsiuntė klausimus J.Moussa – gavę atsakymus publikaciją papildysime.
Ligoninė: sprendimų priimti negalime
Tiek M.Khalilas, tiek J.Moussa dirba Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL). Ligoninė teigia, kad užsienio valstybių institucijų priimtų sprendimų ir jų teisinių pasekmių vertinimas nėra gydymo įstaigos kompetencija.
„Abu minėti gydytojai turi galiojančias, teisės aktų nustatyta tvarka išduotas licencijas verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje. Ligoninės administracijai yra žinoma viešojoje erdvėje skelbta informacija apie minėtų gydytojų profesinę veiklą bei sprendimus užsienyje.
Ligoninė neturi nei teisinio pagrindo, nei įgaliojimų savarankiškai apriboti specialisto profesinės veiklos vien remdamasi viešosios erdvės pranešimais, kol gydytojo licencija Lietuvoje yra galiojanti ir nėra jokių oficialių ją stabdančių institucijų sprendimų“, – 15min teigė Klaipėdos universiteto ligoninės direktoriaus medicinai prof. dr. Antanas Gulbinas.
Svarbu paminėti, kad J.Moussa atgavo licenciją Australijoje priežiūros institucijai argumentuodamas, kad šiuo metu dirba Klaipėdos ligoninėje, kuri apie praeities nuodėmes žino.
Pakeitimai – kitąmet
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba rengia Medicinos praktikos įstatymo pakeitimus. Jais būtų numatyta, kad medicinos praktikos licencija nebūtų išduodama arba jos galiojimas būtų sustabdomas ar panaikinamas, jeigu gydytojo teisė verstis medicinos praktika yra panaikinta ar sustabdyta kitoje ES ar EEE valstybėje – iki tol, kol ši teisė toje valstybėje būtų atkurta.
„Siekdama užtikrinti didesnį teisinį aiškumą ir pacientų saugumą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba [...] inicijuoja Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo pakeitimą“, – teigė SAM viceministras Ignas Rubikas.
Pasak jo, atitinkamo teisės akto pakeitimo projektas šiuo metu rengiamas, o teisės aktų pakeitimus planuojama teikti Seimui 2027 metų pavasario sesijoje. Taip pat bus vertinama, ar panašių pakeitimų reikia ir kituose sveikatos priežiūros specialistų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.
Tyrimas paskatino pokyčius Europoje
Po tarptautinio žurnalistinio tyrimo Europos gydytojų organizacijos išreiškė susirūpinimą tyrime atskleistais faktais, o 2025 m. lapkritį kreipėsi į ES vadovybę, ragindamos stiprinti pacientų saugumą ir užtikrinti, kad informacija apie užsienyje panaikintas ar sustabdytas medikų licencijas būtų tinkamai įvertinama.
Europos Komisija paskelbė peržiūrėsianti ES perspėjimo sistemą, kuria valstybės narės keičiasi informacija apie medikams pritaikytas drausmines priemones. Tyrimas atskleidė, kad sistema veikia nepakankamai efektyviai – dalis nacionalinių institucijų net neperskaito gautų perspėjimų apie kitose šalyse sankcijų sulaukusius gydytojus.
Į žurnalistinį tyrimą reagavo ir kitų Europos šalių sveikatos priežiūros institucijos. Norvegijoje po tyrimo atnaujintos dešimtys bylų dėl šalyje licencijuotų gydytojų, o devyniems medikams pranešta apie neatidėliotiną licencijos sustabdymą arba panaikinimą. Šios šalies sveikatos apsaugos ministras taip pat pasiūlė kurti bendrą sistemą, kuri užkirstų kelią gydytojams, netekusiems teisės verstis praktika vienoje šalyje, tęsti darbą kitoje.
OCCRP duomenimis, po paviešintos žurnalistų informacijos mažiausiai 87 oficialūs tyrimai buvo pradėti septyniose Europos šalyse ir mažiausiai 19 gydytojų medicinos praktikos licencijos buvo sustabdytos arba panaikintos.
Vokietijoje gydytojų organizacijos ir federalinės vyriausybės pacientų reikalų komisaras atkreipė dėmesį į sistemines pacientų apsaugos spragas ir paragino sukurti nacionalinį registrą, kuriame būtų centralizuotai fiksuojamos gydytojams skirtos profesinės drausminės nuobaudos.
