Sekite 15min Google
Trylikamečio Alanto mama Ingrida susiklosčiusią padėtį vadina absurdu. Kiekvieną kartą moteris bijo, kad sūnui gyvybiškai reikalingų vaistų gali tiesiog nebūti. Organų transplantacijas patyrę pacientai gyvena kokybišką gyvenimą, kurio rezultatas – ir kažkieno gerumas, ir didžiulis medikų darbas ir pačių pacientų pastangos, ryžtas sveikti.
Anot Alanto mamos, tai kas vyksta, yra labai nedovanotinas požiūris. Paties Alanto istorija išties labai įkvepianti, berniukui širdis buvo persodinta vos po trijų mėnesių nuo gimimo. Nuo tada jau prabėgo beveik trylika metų, berniukas vartoja jam paskirtus imunosupresantus, kurie jam puikiai tinka, ir jaučiasi gerai.
„Su vaistų trūkumo problema bendrai susiduriame jau kokių pusantrų metų. Sakyčiau, kad net karantino metu pastebėdavome, kad užėjus į vaistinę „Advagraf“ imunosupresanto nerasdavome. Bet tuomet praėjus kelias, vis tiek pavykdavo. Tada pirkdavau vaistus ir už savo pinigus, jei girdėdavau, kad galimai bus sutrikimai, juk vaiko sveikata man už viską brangesnė. Vis dėlto, tokios grandiozinės problemos, kokia yra paskutinį pusmetį, nėra buvę“, – aiškino moteris.
Alanto mama tikino, kad nuo vasaros jau kelis kartus yra buvę, jog vaistą turi, bet vaistinėse jo nėra – lauki po mėnesį ar daugiau. O jei neturėtum atsargų, retoriškai klausė berniuko mama?
Vis dėlto, tokios grandiozinės problemos, kokia yra paskutinį pusmetį, nėra buvę
„Tuomet, kai turėjome receptą ir neradome, mums vežė visus likučius iš Lietuvos vaistinių. Net sakydavo, kad jau žinokite, iš viso neaišku, ar čia bus tas vaistas, nes tiekimas sutrikęs. Visko esame girdėję ir to, kad kompanijoms į Lietuvą tiekti šitų medikamentų neapsimoka, jie juk žiūri verslo. Kitaip tariant, kad tiesiog galime gal ir nesitikėti gauti“, – komentarus apie tiekimą prisiminė Alanto mama.
Jei rugsėjį šeima kažkokiais būdais dar susirinko reikiamus vaistus, gruodį jau išgirdo, kad galbūt šio vaisto Lietuvoje iš viso nebus, todėl medikai nenorėjo jo rašyti: „Pirkausi jį už didelius pinigus tiesiog iš rankų, gavau trims mėnesiams. Vėliau vėl gavome labai sunkiai, nes atvežė vos kelias pakuotes ir tikrai ne visos vaistinės jį gavo.
Matyt, jo atvežė labai nedaug, bet tikrai neužtenka visiems šalies pacientams, kurių nėra mažai. Bet pirmiausia, ką noriu pasakyti, kad atkreiptumėme dėmesį, kokia yra sukeliama įtampa. Nėra jokio stabilumo, juk turi būti kažkokie ir žmogiškumo veiksniai. Tiesiog norime turėti galimybę, kad būtų užtikrintas tiekimas, kaip gi gali būti ligoniai taip palikti likimo valiai?“
Trumpai papasakoti savo istoriją sutiko ir Sonata, kuriai prieš ketverius metus buvo persodintas inkstas. Moteris tikina, kad iki šių dienų gyveno puikiai, kaip ir dauguma jos likimo žmonių, kurie net negalėjo pagalvoti, jog kasdien jiems gyvybiškai svarbių vaistų gali pradėti šitaip stigti.
„Kasdien nuo inkstų persodinimo operacijos turiu vartoti vaistą imunosupresantą „Dailiport“, kad mano organizmas neatmestų organo. Apskritai problemą pradėjome jausti maždaug prieš pusę metų, tada sutrikimai buvo mažesni, kažkaip vis tiek gaudavai. Dabar jau vaistų reikia gerokai paieškoti, nueini iki vaistinės ir tau, pavyzdžiui, duoda ne viską, ką išrašė, o tik dėžutę – juk reikia ir kitiems žmonėms. Gyveni įtampoje, nes nežinai, ar nenutiks taip, kad vaisto iš viso nebus. Tada juk gali atsisakyti inkstas ir gali tekti vėl grįžti prie dializių“, – komentavo pacientė.
Visiška erzelynė
Nefrologė Ilona Rudminienė tikino, kad jau kuris laikas dėl vaistų tiekimo trukdžių ir apsunkintas medikų darbas, ir sukeliama labai daug įtampos pacientams: „Šių vaistų sutrikimą stebime apie pusantro mėnesio – nežinau, ar tiekimo, ar kurioje grandyje tai vyksta, bet faktas vienas – pacientai neranda ir negauna visų jiems reikalingų dozių vaistinėse. Tai nėra dienos, savaitės ar kelių klausimas. Situacija labai pablogėjo maždaug nuo sausio.“
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad nepatogumų patiria ne tik medikai, kurių diena prasideda ne nuo pacientų konsultavimo, o nuo skambinimo po vaistines ir bandymo įsitikinti, ar kur nors dar yra koks nors vaistas, kurį būtų galima ligoniui išrašyti.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad imunosuprentai yra atskira vaistų grupė, paliečianti itin jautrius pacientus. Medikamentų dozės yra skirtingos ir gydytojas negali skirti, sakykime, didesnės vaisto dozės, nei pacientui reikia“, – aiškino gydytoja.
Siekiant išspręsti vaistų sutrikimo klausimus, neretai medikams ir pacientams siūloma rinktis alternatyvas, nefrologė pabrėžė, kad tai galbūt tinka kitiems ligoniams, tačiau tikrai ne pacientams po transplantacijų. Jiems nuolat reikalingi vaistai, jie turi juos vartoti, kad organizmas neatmestų persodinto organo, o patys medikamentai paskiriami atidžiai stebint paciento būklę. Norint keisti vaistus, daliai pacientų tiesiog vėl reikėtų medikų priežiūros, gal net hospitalizacijos.
Mūsų medikų darbo diena dabar prasideda susiskambinimu su vaistinėmis.
„Tų dozių, kurias pacientai vartoja dažniausiai, ir yra sutrikimas. Tiesa, apie jį dažniausiai išgirstame iš pačių pacientų. Išrašau vaistą, tuomet pacientas skambina, klausia, prašo perrašyti receptą, nes vaistininkė galbūt mėgins surinkti reikiamą vaistą „iš likučių“. Yra ir labai daug nepatogumų, pavyzdžiui, pacientė gyvena Alytuje, o vaistai – Ukmergėje. Turime suprasti, kad tai nėra vaistai, kurie gali palaukti. Pavyzdžiui, mūsų medikų darbo diena dabar prasideda susiskambinimu su vaistinėmis, bent tomis, kurios yra aplink darbovietę.
Turime žinoti, kokių dozuočių yra. Bet turime suprasti, kad pacientui tai yra didžiulis stresas, jis nežino, ar gaus ir kaip gaus gyvybiškai svarbių vaistų. Tai visiška erzelynė“, – komentavo nefrologė, tikinusi, kad darbas pavirto sunkiai pavadinimu procesu. Medikų darbas konsultuoti ir gydyti pacientus, tačiau šiandien turi galvoti apie tai, ar bus ką išrašyti ir kaip žmogus tą vaistą ras.
Kas už tai atsako?
Komentuodama situaciją asociacijos „Gyvastis“, vienijančius žmones, gyvenančius po organų transplantacijų, vadovė Aušra Degutytė retoriškai klausė – kas prisiimtų atsakomybę už žmonių sveikatos sutrikdymą dėl esamo medikamentų tiekimo sutrikimo? Kas prisiimtų atsakomybę, jei įvyktų organo atmetimas ar net mirtis?
A.Degutytė taip pat pridūrė nesuprantanti, kaip nutinka tokios situacijos, juk su tiekėjais yra pasirašomos sutartys, kuriose gamintojai prisiima ir įsipareigojimus: „Sutartys pasirašomos su VLK, o kas kontroliuoja? Kas numatyta sutartyse, kokios sankcijos, jei tiekėjai, gamintojai nesilaiko sąlygų?“
„Prieš keletą metų į rinką atėjus generiniam vaistui „Dailiport“ (tacrolimus grupės), pacientai po organų transplantacijos, dėl atsiradusios priemokos kitiems imunosupresiniams vaistams, buvo priversti vartoti „Dailiport“. Vaistų keitimas nėra paprastas procesas – reikalingas paciento stebėjimas, tyrimai, kartais guldymas į ligoninę. Kai kuriems pacientams, pradėjus vartoti „Dailiport“, buvo šalutinių poveikių, grėsė persodinto organo atmetimas, ilgas gydymas ligoninėje. O dabar šių vaistų gauti neįmanoma. Nei vienas pacientas nenori rizikuoti savo sveikata ir gyvybe.
Jau nuo 2024 m gruodžio mėn. „Sandoz“ įmonė (Dailiport gamintoja) fiksuoja tiekimo sutrikimus, kurie vis pratęsiami jau iki 03.31d. Panašu, kad tai gali tęstis neaišku kiek“, – situaciją dėstė A.Degutytė.
Žmonėms, patyrusiems organų transplantaciją, anot „Gyvasties“ vadovės, tenka ir taip daug išbandymų, o dabar žmonės nuolat gyvena įtampoje ir nežinioje dėl ateities, nes tiesiog nežino, ar gaus jiems gyvybiškai svarbių vaistų.
Lietuva nepatraukli?
Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Genutė Voverienė tikino, kad vaistų tiekimo sutrikimo priežasčių nėra daug, bet jos – esminės: „Dalis Europos Sąjungos (ES) šalių, siekdamos suvaldyti vaistų tiekimo sutrikimus, renkasi priemones, kurios problemą tik pagilina arba perkelia kitoms šalims, pavyzdžiui, Lietuvai. Ta problema – perteklinis vaistų kaupimas.
Didelių vaistinių preparatų atsargų kaupimas nacionaliniu lygmeniu gali dirbtinai sukelti vaistų trūkimą visoje ES. Esant ribotiems gamintojų pajėgumams, kuriuos nulėmė pernelyg didelis spaudimas kainoms, užtikrinti sklandų tiekimą ir tuo pat metu formuoti didžiules atsargas taps neįmanoma.“
Planuoja taikyti arba jau taiko baudas gamintojams už tai, kad jie neužtikrins privalomų vaistų atsargų.
Kai kurios ES šalys, anot pašnekovės, žengia dar radikalesniu keliu: jos planuoja taikyti arba jau taiko baudas gamintojams už tai, kad jie neužtikrina privalomų vaistų atsargų. Dar vasarą prognozuota, kad toks sprendimas neišvengiamai padidins vaistų kainas ir neigiamai atsilieps kiekvienos valstybės narių sveikatos apsaugos biudžetui.
Siekdami to išvengti, pasak G.Voverienės, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai Europos forumuose turėtų išsakyti Lietuvos interesus atitinkančią poziciją, siekiančią iškelti bendrus visų ES šalių interesus aukščiau nacionalinių iniciatyvų.
G.Voverienė įvardijo ir dar vieną priežastį: dėl per mažos konkurencijos Lietuva nėra patraukli vaistų gamintojams, o mažėjančią konkurenciją nulemia ydinga kompensuojamųjų vaistų kainų nustatymo tvarka. Dėl sumažintų ir vis dar įšaldytų bazinių kainų vaistų gamintojams neapsimoka tiekti reikalingų vaistų, ir kasmet jų kiekis – mažėja. Naujausiame kompensuojamųjų vaistų kainyne liko mažiau nei 2 tūkst. vaistinių preparatų: tai – mažiausias kiekis per pastaruosius keletą metų.
Kompensuojamųjų vaistų kainyne liko mažiau nei 2 tūkst. vaistinių preparatų: tai – mažiausias kiekis per pastaruosius keletą metų.
„Mūsų asociacijos duomenimis, labiausiai vaistų tiekimo sutrikimų buvo paveikti pacientai, sergantys kardiologinėmis, onkologinėmis ir imuninėmis, nervų sistemos ligomis, taip pat tie, kuriems buvo reikalingas gydymas antibiotikais. Šiuo laikotarpiu vaistus nuo kardiologinių susirgimų vartojo daugiau nei pusantro milijono pacientų, dalis kurių turėjo keisti įprastą gydymą kitu“, – tikino pašnekovė.
Vis dažniau girdima, kad farmacijos įmonės ketina trauktis ar jau traukiasi iš Lietuvos. Neretai tą pacientai išgirsta ir vaistinėse, G.Voverienė tikino, kad tendencija matoma, nes keli gamintojai tą jau padarė: „Lietuva – maža visos Europos kontekste, bet būtent mažos kainos nulemia reikalingų vaistų tiekimo sutrikimus. Nors mažesnės bazinės vaistų kainos patraukliai atrodo pacientams, efektas yra priešingas, nes dėl per mažų kainų iš mūsų šalies traukiasi vaistų gamintojai. Kol dabartinė kompensuojamųjų vaistų kainos nustatymo tvarka nesikeis, nesikeis ir mūsų šalies konkurencinė padėtis.“
Vienas iš svarbių aspektų, pašnekovės teigimu, kad pagal dabar galiojančius teisės aktus vieną kartą nustatyta vaistų kaina yra fiksuojama – „užšaldoma“ ir ateityje gali tik mažėti.
„Nekeičiant šios tvarkos, dar daugiau vaistų gamintojų mažins reikalingų vaistinių preparatų tiekimą į mūsų rinką. Todėl būtina imtis skubių veiksmų ir „atšildyti“ kompensuojamųjų vaistų kainas – kitaip ir toliau rizikuosime savo šalies gyventojų sveikata.
Vaistų gamintojų asociacijos skaičiavimais, dėl vaistų tiekimo sutrikimų ir reikalingų preparatų trūkumo per 150 tūkst. šalies gyventojų turės keisti sau įprastus vaistus į kitus. Be to, daugiau nei 26 tūkst. pacientų teks iš esmės keisti gydymą ir rinktis visiškai kitus vaistus arba vartoti turimus, bet juos taupyti. Tai reiškia, kad ši dalis gyventojų nebegalės laikytis gydymo plano ir bus priversti rinktis brangesnius vaistus, dėl ko spaudimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – tik didės“, – įsitikinusi G.Voverienė.
Vaistų gamintojų asociacijos vadovė tikino, kad konkurencingos bazinės kompensuojamųjų vaistų kainos leistų sustiprinti konkurenciją ir pritrauktų naujus tiekėjus. Savo ruožtu tai padidintų reikalingų medikamentų pasiūlą, didintų jų prieinamumą ir sumažintų pacientams tenkantį finansinį spaudimą, atitinkamai tai leistų sumažinti ir šalies sveikatos sistemai tenkančią įtampą.
Paprašyta pakomentuoti situaciją Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipė dėmesį, kad vaistų tiekimo sutrikimų priežastys panašios tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje.
„Vaistų tiekimą organizuoja vaistų registruotojai, didmeninio vaistų platinimo licencijos turėtojai, bet ne Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ar Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). VVKT ir SAM gali sudaryti sąlygas, kad vaistų tiekimas, esant vaistų trūkumui, vyktų kiek įmanoma sklandžiau. Siekiant valdyti informaciją apie vaistų buvimą rinkoje, VVKT kas savaitę gauna duomenis apie vaistų atsargas didmeninio platinimo sandėliuose ir jų pardavimus vaistinėms. Šie duomenys yra vertinami, o nustačius galimą vieno ar kito vaisto tiekimo sutrikimą, yra kreipiamasi į registruotojus ir aiškinamasi konkreti situacija.
Vadovaujantis Farmacijos įstatymu, vaistų registruotojai yra įpareigoti informuoti VVKT apie planuojamą laikiną ar nuolatinį vaisto tiekimo sutrikimą. Vaistų tiekimo sutrikimai dažniausiai būna susiję su gamybos problemomis, taip pat jie atsiranda dėl logistikos problemų, padidėjusio vaistų poreikio, bei dėl komercinių priežasčių“, – komentare rašė SAM komunikacija.
SAM Komunikacijos patarėjas Julijanas Gališanskis tikino, kad jei apdraustojo ar jo atstovo kreipimosi metu vaistinėje nėra paciento pageidaujamo vaisto ar kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės, tačiau ją turi bent viena didmeninio platinimo įmonė, gyventojui pageidaujant, vaistai ar kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės turi būti užsakomos.
Užsakyti vaistai ar kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės mieste pristatomos ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, miestelyje ir kaime – ne vėliau kaip per 4 darbo dienas.
