Tačiau iki praktinio pritaikymo klinikose dar laukia ilgas kelias – manoma, kad prireiks bent dešimtmečio. Ekspertai pabrėžia, jog tai įspūdingas proveržis, tačiau visuomenė turi būti įtraukta į diskusiją, kokias galimybes tokia mokslinė pažanga atveria.
Kaip tai veikia?
Iki šiol žmogaus reprodukcija atrodė paprasta: spermatozoidas susijungia su kiaušialąste ir formuojasi embrionas. Tačiau dabar mokslininkai keičia šią schemą.
Oregono sveikatos ir mokslo universiteto tyrėjų komanda paėmė branduolį iš žmogaus odos ląstelės – jame yra visas genetinis kodas. Šis branduolys buvo įdėtas į donorinę kiaušialąstę, iš kurios pašalinta genetinė informacija. Procesas primena 1996 m. gimusią avytę Doli – pirmą klonuotą žinduolį.
Kad kiaušialąstė būtų tinkama apvaisinimui, mokslininkai privertė ją pašalinti pusę chromosomų. Šį procesą jie pavadino „mitomejoze“ – junginiu iš žodžių „mitozė“ ir „mejozė“.
Tyrimo, publikuoto žurnale Nature Communications, metu sukurta 82 funkcinės kiaušialąstės, kurios buvo apvaisintos sperma. Kai kurios pasiekė ankstyvą embriono vystymosi stadiją, bet nė viena neišgyveno ilgiau nei šešias dienas.
„Mes pasiekėme tai, kas laikyta neįmanomu“, – sakė tyrimui vadovavęs profesorius Shoukhrat Mitalipov.
Vis dėlto metodas dar netobulas: kiaušialąstė atsitiktinai pašalina chromosomas, o sėkmės rodiklis tėra apie 9 proc. Be to, chromosomos nepraeina svarbaus persitvarkymo proceso – kryžminimosi.
Nepaisant to, ši technologija laikoma ateities kryptimi – ji galėtų padėti moterims, kurios neturi gyvybingų kiaušialąsčių, vyrams su per mažu spermatozoidų kiekiu ar žmonėms, nevaisingiems po vėžio gydymo.
Dar daugiau – metodui nebūtina naudoti moters odos ląstelių. Galima pasitelkti ir vyro, tad dviem vyrams teoriškai atsirastų galimybė turėti genetiškai bendrą vaiką: vieno vyro odos ląstelė taptų kiaušialąste, o kito – sperma ją apvaisintų.
Etika ir visuomenės vaidmuo
Prof. Paula Amato iš Oregono universiteto pabrėžia, kad ši technologija suteiktų vilties milijonams žmonių, kurie neturi galimybės susilaukti vaikų tradiciniu IVF (apvaisinimo mėgintuvėlyje) metodu.
Tačiau mokslininkai ragina visuomenę aktyviai diskutuoti. „Tokie atradimai primena, jog būtina užtikrinti griežtą priežiūrą, atsakomybę ir viešą pasitikėjimą“, – sakė prof. Roger Sturmey iš Halio universiteto.
Prof. Richard Anderson iš Edinburgo universiteto pridūrė, kad naujų kiaušialąsčių sukūrimas būtų didelis žingsnis į priekį, tačiau būtina atidžiai vertinti saugumo klausimus.
Šis tyrimas – dar vienas ženklas, kad mokslas perrašo tėvystės ir motinystės taisykles.


