„Todėl, kad profilaktikai skiriami centai, o tam tikrų grupių, pavyzdžiui, vaikų iki 18 metų ar pensininkų, dantų protezavimui mokami tūkstančiai. Kitaip tariant, valstybė milijonus išleidžia už tai, kad tu neprižiūri dantų.
O turėtų būti visiškai atvirkščiai – didžiausią pinigų sumą reikėtų nukreipti profilaktikai, o jei tu neprižiūri dantų, juos protezuoti turi pats. O dabar yra taip patogu – visą gyvenimą neprižiūriu, neprižiūriu, neprižiūriu arba neprižiūriu savo vaiko dantų ir žinau, kad iki 18 m. galiu nuvažiuoti ir visus sugydyti su narkoze“, – tikino V. Brukienė.
Anot jos, žmonės atsainiai žiūri į dantų sveikatą ir už tai valstybė moka tūkstančius. Medikė teigė, kad net artimiausi kaimynai – latviai ir estai – neturi tokios sistemos, kai viešosiose įstaigose visiems dantys gydomi nemokamai.
Paklausta, ar reikėtų lietuvius motyvuoti apdovanojimais už savo ar vaikų iki 18 m. išsaugotus dantis, V. Brukienė teigė, kad tai būtų geresnis sprendimas už esamą.
„Aš labai norėčiau sulaukti politiko ar partijos, kurie išdrįstų, ypač prieš rinkimus, deklaruoti tokį dalyką – padarome visiems suaugusiesiems viską tik mokamai, bet prioritetą skiriame vaikams. Mes net neprašome papildomų pinigų, mes sakome – perskirstykime ir panaudosime juos efektyviau“, – įsitikinusi odontologė.
Dabar jau kelios kadencijos niekas net nepradeda spręsti šio klausimo.
Paklausta, ką ji mato kaip reikalingiausius žingsnius artimiausiu metu, V. Brukienė teigė, jog pirmiausia Lietuvai būtina turėti Nacionalinę burnos ligų profilaktikos programą: „Mes jos daug metų neturime. Kažkada bandėme turėti vienokią ar kitokią, bet, sakyčiau, ji labiau pragulėjo stalčiuje nei buvo veiksminga, o dabar jau kelios kadencijos niekas net nepradeda spręsti šio klausimo“, – aiškino V. Brukienė.
Anot jos, jei dabartiniai vaikų tėvai dar ne iki galo supranta to svarbą, reikėtų pradėti nuo dabartinių vaikų – užauginti bent vieną sąmoningą kartą: „Užsiauginkime bent vieną sveiką kartą, kuri turės sveiką požiūrį, ir jie savo vaikus augins jau kitaip.“
Kaip besuktum šią temą, anot odontologės, turime atsigręžti į vaikus – pavyzdžiui, kiekvienoje mokykloje ir darželyje turėtų atsirasti burnos higienistas, kuris bent kelis kartus per metus aplankytų kiekvieną vaiką.
Siūlant įvairias iniciatyvas, anot V. Brukienės, išgirstamas vienintelis atsakymas – nėra pinigų. Odontologė teigia, kad finansavimo nerandama net skirtingų šalies gyventojų grupių ištyrimui, kuris būtų kaip atspirties taškas ir atsakymas – kokią padėtį turime.
Gydytoja tikino, kad, negaudama palaikymo nacionaliniu mastu, Odontologų rūmų bendruomenė imasi veiksmų, kuriuos gali atlikti pati: „Inicijuojame net kelias programas iš savo lėšų, teikiame paraiškas į tam tikrus tarptautinius fondus, kurie remia burnos ligų profilaktiką. Išeina paradoksas – su užsienio ir privačių fondų lėšomis mes bandome Lietuvoje vykdyti burnos ligų profilaktiką.“
