„Noriu pranešti apie pavojingą situaciją Dusios ežere. Birželio 28 dieną išsimaudžius ežere, prieplaukoje, kitą dieną mano kūną išbėrė gausiais, stipriai niežtinčiais spuogeliais (cerkarinio dermatito / melsvadumblių reakcijos požymiai). Vandenyje taip pat jutau tarsi vabzdžių įkandimus. Prašau kuo skubiau ištirti šią vietą, informuoti visuomenę ir, jei būtina, pastatyti įspėjamuosius ar draudžiamuosius ženklus, kad būtų apsaugoti kiti poilsiautojai, ypač vaikai“, – 15min rašo skaitytoja Gustina.
Jos atsiųstose nuotraukose ant kojų matyti daugybė iškilusių paraudusių spuogelių.
Gustina taip pat atkreipia dėmesį į ankstesnį Metelių regioninio parko įrašą socialiniame tinkle, po kuriuo žmonės dalijosi panašiomis istorijomis. Senesnis įrašas naujų komentarų sulaukė ir šių metų birželį.
Viena moteris rašė, kad panašiai buvo išberti jos vaikai, o niežulys nepraėjo kelias dienas. Kita komentatorė tvirtino birželio 28 dieną Dusios ežere susidūrusi su tokia pačia situacija – išbertos buvo visos jos kojos.
Ankstesniuose komentaruose taip pat paskelbta nuotraukų, kuriose matyti gausūs raudoni bėrimai ant kojų.
Vandens mėginiai atitinka higienos reikalavimus
Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Kūlokaitė-Adomynienė 15min sako, kad Dusios ežero vanduo reguliariai tiriamas dviejose vietose. Vandens mėginiai imami prie Metelių regioninio parko lankytojų centro esančioje maudykloje ir ties Prelomčiškių piliakalniu.
Naujausias tyrimas buvo atliktas birželio 26 dieną. Pasak savivaldybės atstovės, nustatytas žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų kiekis neviršijo leistinų higienos normų, todėl pagal tiriamus rodiklius vanduo buvo tinkamas maudytis.
Pagal oficialų 2026 metų grafiką Dusios ežero vanduo šį sezoną tirtas gegužės 29 d., birželio 12 ir 26 dienomis. Kitas planinis tyrimas numatytas liepos 15 dieną.
Birželio 12 dieną paimti Dusios ir kitų Lazdijų rajono ežerų mėginiai taip pat atitiko higienos reikalavimus.
Cerkarijų šiais tyrimais nenustato
R.Kūlokaitė-Adomynienė pabrėžia, kad reguliarių maudyklų tyrimų metu tikrinamas žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų kiekis. Bet tyrimai dėl cerkarijų ar kitų galimų odos bėrimo priežasčių neatliekami.
Pasak specialistės, panašių nusiskundimų vasaromis pasitaiko ir kituose vandens telkiniuose, ypač įšilus vandeniui. Vis dėlto ji pabrėžia nesanti medicinos ar parazitologijos specialistė, todėl negalinti nustatyti, kas sukėlė žmonių bėrimus.
„Mes negalime įspėti žmonių, kad nerekomenduojame maudytis Dusios ežere, nes pagal atliktus tyrimus vanduo atitinka higienos normas“, – sakė savivaldybės atstovė.
Tačiau, jos nuomone, žmogui po maudynių pastebėjus tokį bėrimą, konkrečios vietos bent kurį laiką vertėtų vengti.
Įspėjamųjų ženklų prie ežero nėra
Skaitytoja piktinosi, kad prie maudymosi vietos nerado perspėjimų apie galimą odos niežulį ar bėrimus.
Savivaldybės atstovė patvirtino, kad atskiro ženklinimo apie cerkarijas prie Dusios ežero nėra. Informacija apie reguliarių vandens tyrimų rezultatus skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir perduodama Higienos institutui.
Metelių regioninio parko lankytojų centro darbuotojos teigimu, gyventojai ir poilsiautojai dėl niežėjimo bei bėrimų kreipiasi ne pirmus metus – panašių pranešimų sulaukiama beveik kasmet, kai ežero vanduo įšyla.
Darbuotoja teigė vandens tyrimų rezultatais pasidalijanti centro socialinio tinklo paskyroje, kai juos paskelbia Lazdijų rajono savivaldybė.
Apie labai panašią situaciją Dusios ežere 15min rašė dar 2023 metų rugpjūtį. Tuomet Metelių regioninis parkas pranešė, kad ežere suaktyvėjo cerkarijų lervos, o po maudynių odos niežuliu skundėsi daug vaikų ir dalis suaugusiųjų.
Tuo metu ežero vanduo buvo įšilęs iki 22 laipsnių. Parko darbuotojai teigė, kad pavienių nusiskundimų būta ir anksčiau, tačiau įšilus vandeniui jų gerokai padaugėjo.
Kas yra cerkarijos?
Cerkarijos – tai mikroskopinės vandens paukščių parazitų lervos. Jų vystymosi cikle dalyvauja vandens paukščiai ir moliuskai. Iš moliuskų patekusios į vandenį lervos ieško paukščio, tačiau kartais bando prasiskverbti ir į besimaudančio žmogaus odą.
Žmogaus organizme jos toliau nesivysto ir greitai žūsta, tačiau gali sukelti uždegiminę bei alerginę odos reakciją, vadinamą cerkariniu dermatitu arba plaukikų niežuliu. Ši būklė nuo žmogaus žmogui neplinta.
Po kontakto su cerkarijomis gali atsirasti odos dilgčiojimas, deginimas, paraudimas ir stipriai niežtintys, spuogelius primenantys bėrimai. Niežulys gali tęstis kelias dienas. Dažniausiai cerkarinis dermatitas nėra pavojingas, tačiau kasant odą ji gali būti pažeista ir supūliuoti. Gausiai paveikus lervoms, retais atvejais gali pakilti kūno temperatūra.
NVSC rekomenduoja vengti seklių, žolėmis apaugusių vietų ir vandens telkinių, kuriuose gausiai būriuojasi vandens paukščiai. Taip pat nereikėtų maudytis drumstame ar „žydinčiame“ vandenyje.
