Geomagnetinė audra

Geomagnetinė audra – Žemės viršutinio atmosferos sluoksnio sujaukimas, sukeltas masinių Saulės vainiko plazmos išsiveržimų. 

Stiprios geomagnetinės audros kelia pavojų elektros perdavimo sistemoms – gali pažeisti ilgas aukštos įtampos elektros linijas, transformatorius.

Be to, į jonosferą patekusi Saulės plazma gali sukelti aukšto dažnio (3–30 MHz) komunikacinių sistemų sutrikimus (trumpųjų bangų, mėgėjiškų radijų veikla, radijo stotelės, radijo ryšys tarp sausumos ir lavų ir kt., telegrafas, laidinio telefono linijos), navigacines sistemas. Dėl išsiplėtusio Žemės magnetinio lauko audros metu, arti Žemės skriejantys palydovai patiria didesnį pasipriešinimą, todėl pakinta jų greitis ir skriejimo trajektorija.

Magnetinės audros susilpnina žmogaus simpatinės nervų sistemos veiklą, o suaktyvina parasimpatinės. Dėl to, pastebėti padažnėję elgesio sutrikimai ir didesnis savižudybių skaičius tokių audrų metu. Šiaurinėse platumose magnetinis aktyvumas sutrikdo melatonino įsisavinimą ir paveikia cirkadinius ritmus. Taip pat magnetinės audros daro poveikį širdies veiklai, didina miokardo infarkto riziką.