Rusijos invazijos į Ukrainą metu tarptautinė bendruomenė pradėjo fiksuoti atvejus, kai vaikai iš okupuotų Ukrainos teritorijų buvo išvežami į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamas teritorijas. Ukraina ir tarptautinės organizacijos šiuos veiksmus vadina neteisėta deportacija ir priverstiniu perkėlimu.
Ukrainos duomenimis, nuo 2022 metų daugiau nei 20 500 ukrainiečių vaikų buvo neteisėtai deportuoti arba prievarta perkelti. Dalis jų pateko į globos įstaigas, stovyklas ar rusų šeimas, kai kuriems buvo pakeista tapatybė, suteikta Rusijos pilietybė ir sudarytos sąlygos įvaikinimui. Tarptautinės organizacijos taip pat fiksavo atvejus, kai vaikų ryšiai su artimaisiais buvo ribojami, o jie patys verčiami atsisakyti ukrainietiškos tapatybės.
Rusija šiuos veiksmus aiškina kaip „evakuaciją" arba „gelbėjimą" iš karo zonų. Tačiau tarptautinė humanitarinė teisė draudžia okupuotų teritorijų civilių, ypač vaikų, priverstinį perkėlimą į okupantės teritoriją, išskyrus laikiną evakuaciją dėl tiesioginės grėsmės gyvybei.
Priverstinė deportacija pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą laikoma galimu karo nusikaltimu ir nusikaltimu žmoniškumui. Dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo 2023 m. kovo 17 d. teismas išdavė arešto orderius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir tuometinei Rusijos vaikų teisių ombudsmenei Marijai Lvovajai-Belovai.
Nepaisant tarptautinių iniciatyvų ir derybų, iki 2026 metų į Ukrainą pavyko sugrąžinti tik kiek daugiau nei 2 tūkstančius vaikų. Tuo tarpu dešimčių tūkstančių kitų likimas tebėra nežinomas.
