Dabar populiaru

Prastova Visos temos

Prastovakarantino dėl koronaviruso metu ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą.

Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ir karantino:

  1. iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvykti į darbą;
  2. prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį minimalioji mėnesinė alga (MMA) darbo užmokestį (607 Eur „ant popieriaus“ arba 437 Eur „į rankas“), jeigu darbuotojas dirba 40 val. per savaitę. Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, tuomet turi būti mokama proporcingai, t.y. jeigu darbo sutartyje numatyta, pvz., 20 val. darbo laiko norma, tuomet turi būti mokama ne mažiau kaip 303,5 eur. Darbdavys visada gali mokėti daugiau negu MMA, pvz., numatyti vidutinį darbo užmokestį, 60 procentų VDU ar pan. Tą ir turi nurodyti įsakyme dėl prastovos paskelbimo.
  3. darbdaviams patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis bus kompensuojama iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją.
  4. prastova įforminama vietiniu norminiu teisės aktu, dažniausiai tai būna vadovo įsakymas. Įsakyme turi būti nurodyta kuriam laikui prastova skelbiama, t.y. prastovos pradžia ir pabaigadarbuotojas ar darbuotojų grupė (nurodant konkrečių darbuotojų vardus, pavardes, pareigas), koks darbo užmokestis prastovos laikotarpiu darbuotojams bus mokamas. Įsakyme taip pat galima būtų numatyti terminą, prieš kurį darbdavys turi pranešti darbuotojams, jeigu nuspręstų prastovą nutraukti;
  5. su įsakymu darbuotojus supažindinti privaloma.
  6. darbdavys, paskelbęs prastovą, per 1 dieną turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai jos nustatyta tvarka. Jeigu prastovą paskelbė iki balandžio 8 d., tuomet VDI reikia informuoti per 3 darbo dienas.
Parašykite atsiliepimą apie 15min