Gimimo data, vieta: 1981 07 30, Kėdainiai.
Šeima, kurioje gimė: mama - biologijos mokytoja, tėtis mirė prieš 15 metų, turi brolį (32).
Šeiminė padėtis: ištekėjusi; vyras - televizijos montažo režisierius Laimonas Tranas (25).
Karjera: 3,5 metų padėjo Lietuvos žmonėms laidoje „TV pagalba", buvo projekto „Di Archy kodas" vedėja, šiuo metu studijuoja verslo administravimą Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
Praėjusių metų vasaros pabaigoje Brigita ištekėjo, rudenį su vyru persikėlė gyventi į nuosavą butą, dirbo televizijos projekte „Di Archy kodas". Dabar žavioji Brigita daug laiko skiria tik studijoms universitete. Malonių permainų praėjusiais metais moters gyvenime tikrai nestigo.
- Nuo ko viskas prasidėjo?
- Aštuoniolikos atvažiavau į Kauną stoti į universitetą. Būtinai reikėjo stoti į universitetą, nes mama jokių kitokių mokslo įstaigų nepripažino. Ten, kur aš norėjau mokytis, iki valstybės finansuojamos studento vietos pritrūko 0,5 balo, o už mokslus tada mokėti tikrai neturėjome iš ko. Tuomet nusprendžiau, kad stosiu kitur. Įstojau į Lietuvos žemės ūkio universitetą, pasimokiau 1,5 metų ir supratau, jog man čia nepatinka. Juk 19 metų buvau „labai protinga"! Todėl mečiau mokslus ir išėjau dirbti padavėja. Vėliau dirbau restorane administratore, paskui naktiniame klube personalo vadybininke. Tame klube mane ir pastebėjo „TV pagalbos" tuometis projektų vadovas Andrius Žemaitis bei pakvietė dirbti į televiziją. Vėliau į mokslus teko kibti iš naujo. Gal ir nebūčiau prisiruošusi, jei ne mama, mat ji visą laiką zyzė, kad būtinai reikia mokytis. Įstojau į VDU, į man patinkančią verslo administravimo specialybę, dabar jau esu ketvirto kurso studentė. Nesigailiu, kad prieš mokslų krimtimą įgijau praktinės darbo patirties, nes be jos, manau, daug kas, apie ką dėstytojai kalba, būtų sunkiau suvokiama.
- Ar dėstytojai daro nuolaidų garsiems žmonėms?
- Tikrai ne! Tik kartais sako: „Budginaite, galėtumei dažniau į paskaitas užsukti!"
Štai ir dabar spaudžia mokslai. Savęs vis dažniau prašau: „Nedaryk, Brigita, pertraukos moksluose! Neimk akademinių atostogų! Spėsi, tik pasispausk!"
- Rudenį įsikėlėte gyventi į naują butą. Gal pagerėjo Jūsų šeimos finansinė padėtis?
- Nesame visiški vargšai, bet piniguose tikrai nesimaudome! Tiesiog mes su Laimiu turime nuostabius tėvelius. Jei ne jie, mes turbūt sėdėtumėme tarp plytų. Tėvai tikrai labai daug padėjo ir padeda.
- Tu ir Laimonas esate labai skirtingų temperamentų: Tu - impulsyvi, komunikabili, energinga, Laimonas - santūrus ir ramus. Kas šeimoje vadovauja?
- Nesakysiu, nes gausiu barti (juokiasi). O jei atvirai, tai bandau jį kontroliuoti, bet jis vis tiek daro viską taip, kaip jam reikia. Kartais pagalvoju, kad jei jis būtų toks, kaip aš, mes dažnai kariautumėme. Dabar karas mūsų šeimoje būna tik kartą per savaitę. Kitiems atrodo, kad Laimonas lėtas ir ramus. Na, nėra jis jau toks ramus! Tiesiog jį reikia geriau pažinti. Aš Laimoną pasirinkau, tik tada, kai artimiau pažinau.
- Kaip pykstatės? Tyliai? O gal triukšmingai?
- Pykstamės labai garsiai ir emocingai! Su visokiais „Nepatinka? Išeisiu!". Tačiau po penkių minučių susitaikome.
- Kuris pirmas taikotės?
- Mes daug apie tai kalbamės. Suprantame, kad barnių neišvengsime ir kitaip nebus - juk abu jaučiamės teisūs. Todėl lyg ir susitarėme, jog taikysimės pagal taisyklę - vienąkart aš, o kitą - jis. Aišku, ne visada pavyksta išlaikyti eiliškumą, bet abu linkę taikytis.
- Kaip Tavo mama priėmė Laimoną?
- Jis mano mamai labai patinka, nuolat kartoja, kad jis - labai geras. O man visada prikiša, jog esu „ragana" ir per daug prie jo kabinėjuosi. Tačiau ji ir anksčiau, kai buvau mergaičiukė, sakė, kad labai mylės žentą. Dabar suprantu, jog mama laikosi savo žodžio.
Bet kad jūs žinotumėte, kaip mane myli anyta su šešuru! Jie užaugino du sūnus ir svajojo apie dukrytę. Tai man anyta dažnai kartoja: „Čia mano dukrytė." Meilės tikrai abu gauname su kaupu!
- O dėl anūkų dar nespaudžia?
- Žinoma, kad spaudžia! Dar truputį norime pagyventi sau. Tikrai nėra jokio plano, jog reikėtų skubėti ar dėl to stengtis. Bus, kaip bus! Vaikutį planuojame po vienerių ar dvejų metų, bet iš tikrųjų kaip duos Dievulis, taip ir bus.
- Kaip pavyko nuslėpti vestuvių datą nuo žiniasklaidos?
- Mes nieko neslėpėme. Žiniasklaidos atstovai žinojo, tik mudu su Laimonu buvome nusprendę, kad vestuvės bus tik mūsų diena, be svetimų veidų. Buvo, kas skambino ir prašėsi - mes tiesiog žmogiškai paprašėme ir buvome teisingai suprasti. Mano manymu, ir žinomas žmogus turi teisę ramiai susituokti - tiesiog tai reikia daryti tyliai ir nuoširdžiai.
- Ir neprireiks juodų skėčių ir augalotų apsaugininkų?
- Turbūt jiems reikėjo tų skėčių! Jeigu nori, kad žmonės sužinotų, tuomet tikrai sužinos.
- Laimonas už Tave jaunesnis dvejais metais. Ar jauti tą skirtumą?
- Dabar tikrai nejaučiu. Kartais „moteriškai" pagalvoju, kad tą dieną, kai švęsiu savo 50 metų jubiliejų, jam bus tik 48-eri. Tada man tikrai bus liūdna...
- Ištekėjai, bet pavardė liko mergautinė?
- Kol kas dar esu Budginaitė. Pasirinkau vyro pavardę ir ji tikrai bus su lietuviška galūne „-ienė". Juk ištekėjau! Vadinasi, prasidėjo kitas mano gyvenimo etapas. Tiesiog dėl pavardės pakeitimo begalė rūpesčių ir dokumentų tvarkymo - nespėju. Gal per metus susitvarkysiu, nebent vaikelis anksčiau priverstų.
- Ar Lietuvoje lengva išgarsėti?
- Lietuvoje išgarsėti galima labai greitai. Tam nereikia jokio talento. Bet tai nereiškia, kad būsi toks kaip maestro Stasys Povilaitis ar krepšinio legenda Arvydas Sabonis.
- Ar Lietuvoje populiaru siekti karjeros per lovą?
- Girdėjau tokių kalbų ir apie save, ir apie kitus. Dėl kitų tai tikrai nieko nežinau ir nesigilinu, kur melas, o kur - tiesa. Tai jų reikalas. Juk su žvake nestovėjau. Dėl savęs... Žinau, kad to niekada nedariau, o jeigu šneka... Manau, kad mūsų visuomenėje įprasta manyti, kad kol žmogus gyvas, tol jis blogas, bet kai jis numiršta, tuomet staiga tampa ir geras, ir gražus, ir protingas.
- Jeigu Tau šiandien pasiūlytų nusifotografuoti erotinėje fotosesijoje, ar sutiktumei?
- Skoningos erotinės nuotraukos man patinka - tik be jokių pornoelementų! Manau, tokio pobūdžio fotosesijų mano gyvenime jau gana - jau „atsifotografavau". Dabar ryžčiausi intymiai nuotraukai nebent su vyru ir nuotraukos liktų tik šeimos albume.
Laimonas Tranas (25): ji nuostabi!
Su Brigita gyventi tikrai nėra sunku. Jaučiuosi labai mylimas. Teisybė, žmonės ją atpažįsta. Smalsiausi ir atviriausi būna vaikai. Šito tikrai nesureikšminu. Jei prie jos prieitų ir kalbintų neaiškaus plauko vyrai - tuomet jau reikėtų daryti kažkokias išvadas, bet kol kas tas dėmesys tikrai netrukdo. Man patinka ją stebėti televizoriaus ekrane, bet gyvenime ji dar nuostabesnė! O mūsų barniai, man atrodo, tikrai gana ramūs ir švelnūs.
