„Mis Lietuva“ šiandien labiausiai džiaugiasi dėl to, kad turi galimybę rinktis ir gali daryti tai, kas miela širdžiai. Be to, ji jau surado ir savo žmogų...
Verkia tik filmavimo aikštelėje
Jurgita (23) akivaizdžiai įsimylėjusi, nes tik mylintis ir mylimas žmogus skraidyte skraido ant sparnų. Ir ji nebijo to pripažinti. Tiesa, mergina sako mylinti patį gyvenimą ir nesvarbu, kad ir kokių jis staigmenų iškrėstų. Neslepia, kad kurį laiką jos gyvenime buvo periodas, kai verkdavo gana dažnai, o dabar juokiasi, kad ašaros byra tik filmuojant serialo scenas. Nors mergina augo ne turtuolių šeimoje, toli gražu ne viską, ko užsimanydavo, galėjo turėti, bet to, kas svarbiausia, jai niekada gyvenime netrūko. „Meilė, šiluma, rūpestis, supratimas ir visokeriopas palaikymas visada buvo greta. Tai svarbiausia, ir aš laiminga, kad užaugau tokioje terpėje. Galbūt todėl į daugelį dalykų gyvenime žiūriu kitomis akimis ir viską vertinu nuoširdžiai, nes tai, ką šiandien turiu, pasiekiau pati.“
Su mama – jokių tabu
Jurgitos gyvenime nedaug žmonių, kuriems galėtų atsiverti, tačiau mama – viena geriausių jos draugių. „Apie mane mama žino viską. Jei ir mato, kad dabar nenoriu kalbėti, ji būtinai ištaikys patį tinkamiausią momentą ir mes išsikalbėsime. Ryšys iki šiol labai stiprus“, – pasakoja J. Jurkutė. Tačiau jeigu jai sunku, mergina ne iš tų, kurie ieško paguodos ir tvirto peties. „Viską apmąstau, prieinu prie vienų ar kitų išvadų ir nusiraminu. Man tikrai nereikia, kad kažkas glostytų ir guostų. Juokiuosi, kad ne veltui ir pagal horoskopą, ir pagal metus esu Jautis, todėl man užsispyrimo, ryžto ir valios tikrai netrūksta“, – tikina Jurgita.
Vaikino laukė metus
Į netolimos praeities prisiminimus su ilgamečiu draugu išsiskyrusi Jurgita nesileidžia. Sako – tai jau užverstas puslapis. Tačiau ji mielai pasakoja, kaip paauglystėje gražuolė kantriai laukė patinkančio vaikino. „Diskotekoje jis krito man į akį, vis susižvalgydavom, bet nei jis, nei aš nesiryžom vienas kito užkalbinti. Tačiau lygiai po metų jis pats atėjo pas mane į namus, pasikalbėjome ir netrukus pradėjome draugauti“, – sako tada buvusi išdidi ir sugebėjo išlaukti. Kad tai buvo pirmoji meilė, Jurgita nesako – vadina tai didžiule simpatija, bet paklausta, ar dabar jau žino, kas yra meilė, mergina neabejoja. „Dabar žinau...“ – nutęsia, bet į detales nesileidžia.
Pati kuria drabužius
Dabar Jurgita turi beveik viską, ko tik širdis geidžia. Nors mokyklos laikais negalėjo leisti sau vaikščioti madingiausiais ir gražiausiais drabužiais, mergina sugalvodavo, kaip išsiskirti iš minios. „Pati megzdavausi megztukus, originaliai persisiūdavau džinsus – juk prieš mokslo metus būdavo nuperkamos vienos kelnės ir viena pora batų, todėl visada rasdavau išeitį kuo pasipuošti“, – prisimena Jurgita. Ir dabar ji dažnai vilki savo pačios megztais drabužiais, sugalvoja kaip nebrangiai, bet originaliai ir stilingai apsirengti. Kalbėdama apie save, ji vis mini šeimą ir tėvus, kuriuos be proto myli. Taip pat dažnai prisimena mokyklą. Mokyklos laikais Jurgita buvo didelė aktyvistė – nė vienas poezijos vakaras ar karnavalas be jos neapsieidavo. Juose mergina ne tik dalyvaudavo, bet ir vesdavo, organizuodavo ir eiles skaitydavo. „Mes buvome viena didelė šeima. Mokytojai juk tuomet buvo draugai. Esu labai dėkinga mokyklai ir dažnai su nostalgija prisimenu tuos laikus“, – šypsosi mergina.
Žodžio „reikia“ jos gyvenime nėra
Mergina patikslina: „Nenoriu prisikalbėti, bet kol kas darau tai, ką noriu daryti, ir nejaučiu jokių prievolių. Sakau atvirai – žodis „reikia“ nelabai egzistuoja.“ Kai buvo paauglė, teko daryti viską: ir namus tvarkyti, ir indus plauti, ir jaunesnį brolį tėvams padėjo auginti. O dabar – pagal nuotaiką. „Jei neturiu laiko, buitis gali palaukti. Užeina noras – įsijungiu muziką, pašoku, susitvarkau ir savotiškai atsipalaiduoju“, – sako ji. Gyvenimu besidžiaugianti gražuolė retsykiais pasvajoja jau ir apie šeimą bei vaikus, tačiau, jos manymu, kur kas geriau ne svajoti, bet gyventi šiandien, juk viskas turi įvykti savaime, natūraliai.
Verkia tik filmavimo aikštelėje
Jurgita (23) akivaizdžiai įsimylėjusi, nes tik mylintis ir mylimas žmogus skraidyte skraido ant sparnų. Ir ji nebijo to pripažinti. Tiesa, mergina sako mylinti patį gyvenimą ir nesvarbu, kad ir kokių jis staigmenų iškrėstų. Neslepia, kad kurį laiką jos gyvenime buvo periodas, kai verkdavo gana dažnai, o dabar juokiasi, kad ašaros byra tik filmuojant serialo scenas. Nors mergina augo ne turtuolių šeimoje, toli gražu ne viską, ko užsimanydavo, galėjo turėti, bet to, kas svarbiausia, jai niekada gyvenime netrūko. „Meilė, šiluma, rūpestis, supratimas ir visokeriopas palaikymas visada buvo greta. Tai svarbiausia, ir aš laiminga, kad užaugau tokioje terpėje. Galbūt todėl į daugelį dalykų gyvenime žiūriu kitomis akimis ir viską vertinu nuoširdžiai, nes tai, ką šiandien turiu, pasiekiau pati.“
Su mama – jokių tabu
Jurgitos gyvenime nedaug žmonių, kuriems galėtų atsiverti, tačiau mama – viena geriausių jos draugių. „Apie mane mama žino viską. Jei ir mato, kad dabar nenoriu kalbėti, ji būtinai ištaikys patį tinkamiausią momentą ir mes išsikalbėsime. Ryšys iki šiol labai stiprus“, – pasakoja J. Jurkutė. Tačiau jeigu jai sunku, mergina ne iš tų, kurie ieško paguodos ir tvirto peties. „Viską apmąstau, prieinu prie vienų ar kitų išvadų ir nusiraminu. Man tikrai nereikia, kad kažkas glostytų ir guostų. Juokiuosi, kad ne veltui ir pagal horoskopą, ir pagal metus esu Jautis, todėl man užsispyrimo, ryžto ir valios tikrai netrūksta“, – tikina Jurgita.
Vaikino laukė metus
Į netolimos praeities prisiminimus su ilgamečiu draugu išsiskyrusi Jurgita nesileidžia. Sako – tai jau užverstas puslapis. Tačiau ji mielai pasakoja, kaip paauglystėje gražuolė kantriai laukė patinkančio vaikino. „Diskotekoje jis krito man į akį, vis susižvalgydavom, bet nei jis, nei aš nesiryžom vienas kito užkalbinti. Tačiau lygiai po metų jis pats atėjo pas mane į namus, pasikalbėjome ir netrukus pradėjome draugauti“, – sako tada buvusi išdidi ir sugebėjo išlaukti. Kad tai buvo pirmoji meilė, Jurgita nesako – vadina tai didžiule simpatija, bet paklausta, ar dabar jau žino, kas yra meilė, mergina neabejoja. „Dabar žinau...“ – nutęsia, bet į detales nesileidžia.
Pati kuria drabužius
Dabar Jurgita turi beveik viską, ko tik širdis geidžia. Nors mokyklos laikais negalėjo leisti sau vaikščioti madingiausiais ir gražiausiais drabužiais, mergina sugalvodavo, kaip išsiskirti iš minios. „Pati megzdavausi megztukus, originaliai persisiūdavau džinsus – juk prieš mokslo metus būdavo nuperkamos vienos kelnės ir viena pora batų, todėl visada rasdavau išeitį kuo pasipuošti“, – prisimena Jurgita. Ir dabar ji dažnai vilki savo pačios megztais drabužiais, sugalvoja kaip nebrangiai, bet originaliai ir stilingai apsirengti. Kalbėdama apie save, ji vis mini šeimą ir tėvus, kuriuos be proto myli. Taip pat dažnai prisimena mokyklą. Mokyklos laikais Jurgita buvo didelė aktyvistė – nė vienas poezijos vakaras ar karnavalas be jos neapsieidavo. Juose mergina ne tik dalyvaudavo, bet ir vesdavo, organizuodavo ir eiles skaitydavo. „Mes buvome viena didelė šeima. Mokytojai juk tuomet buvo draugai. Esu labai dėkinga mokyklai ir dažnai su nostalgija prisimenu tuos laikus“, – šypsosi mergina.
Žodžio „reikia“ jos gyvenime nėra
Mergina patikslina: „Nenoriu prisikalbėti, bet kol kas darau tai, ką noriu daryti, ir nejaučiu jokių prievolių. Sakau atvirai – žodis „reikia“ nelabai egzistuoja.“ Kai buvo paauglė, teko daryti viską: ir namus tvarkyti, ir indus plauti, ir jaunesnį brolį tėvams padėjo auginti. O dabar – pagal nuotaiką. „Jei neturiu laiko, buitis gali palaukti. Užeina noras – įsijungiu muziką, pašoku, susitvarkau ir savotiškai atsipalaiduoju“, – sako ji. Gyvenimu besidžiaugianti gražuolė retsykiais pasvajoja jau ir apie šeimą bei vaikus, tačiau, jos manymu, kur kas geriau ne svajoti, bet gyventi šiandien, juk viskas turi įvykti savaime, natūraliai.
