Jurijaus žvaigždė įsižiebė ne taip ir seniai, bet sužibėjo taip, kad aštrialiežuvis baletmeisteris, ko gero, spėjo įsigyti daugiau priešų nei draugų.
Priešų netrūksta
Nusipelnęs baletmeisteris Jurijus Smoriginas mene jau trisdešimt metų. Tačiau visa Lietuva apie maestro išgirdo tuomet, kai J. Smoriginas populiariuose televizijos šokių ir dainų projektuose tapo vertinimo komisijos nariu ir net pirmininku. Įdomiausia tai, kad iš pradžių niekas net neįsivaizdavo, jog komisijos narys galėtų tapti tokiu svarbiu personažu. „Vos prasidėjus šokių projektui, prodiuserė mane bardavo, sakydavo, kad negalima šitaip žeminti žmonių, prašydavo, kad kritiką išsakyčiau nuolankiau, tačiau po gero mėnesio, kai pradėjo kilti laidos reitingai, aš išgirdau visai kitus žodžius. Suprato, kad tai savotiškas spektaklis, o aš – jo personažas. Galiausiai iš žmonių ėmiau girdėti, kad laidą verta žiūrėti vien dėl Jurijaus“, – džiaugiasi maestro. Jurijaus spektaklis, atrodo, nesibaigia. Po kaulelį išnarstęs dainuojančius ir šokančius profesionalus bei avantiūristus, šokių virusu jis užkrėtė visą Lietuvą. Tapęs laidos „Aistringi šokiai. Jurijaus Smorigino šokių mokykla“ vedėju ir choreografu, jis staiga atsidūrė kitoje barikados pusėje. Dabar jau baletmeisterį kritikuoja kiti. Tačiau Jurijus nepasiduoda. „Apmaudu, kad komisijos nariai, užuot stebėję ir komentavę šokių mokyklos studentų darbą, kaip jie kaskart keičiasi ir tobulėja, suvedinėja sąskaitas su manimi. Aišku, kad tai yra kerštas. Bet juk galima keršyti elegantiškai, protingai. O čia kritikuoti ateina žmonės, kurie patys nėra profesionalai ir dar nesugeba paslėpti savo neapykantos man. Tiesiog juokinga“, – šypsosi Jurijus.
Be dėmesio negali
Jurijus nevynioja į vatą ir tiesiai šviesiai rėžia, kad jam, kaip ir kiekvienam menininkui, reikia dėmesio. „Televizija – langas į pasaulį. Baisu: dirbi savo darbą daugybę metų, bet tam, kad tave vertintų ir pripažintų, būtinai turi įlįsti į kokį „bulvarą“, – pats vaizdingai apibūdina savo situaciją. Tačiau patikina, kad televizija tikrai nėra ta vieta, be kurios negalėtų gyventi. „Visada turėjau daug veiklos, todėl man nereikia laikytis įsikabinus į televiziją. Kita vertus, aš juk ne šiaip į kokią laidą atėjau, o dirbu darbą pagal savo profesiją. Ir visai nereikia ant manęs pykti“, – sako menininkas. O pykstančių, pasirodo, tikrai yra – tokia jau populiarumo kaina. Pats Jurijus prisipažįsta dažnai matantis rūškaną, į jį nukreiptą veidą, pasakoja apie atsiliepimus internete. „Kiek apie save prisiskaičiau! Turbūt tik su gyvuliais dar nesu turėjęs lytinių santykių, o šiaip – jau su visais. Tiesa, dar ir žydas esu!“ – interneto komentatorių išradingumu negali atsistebėti žinomas baletmeisteris. Tačiau tie, kurie gatvėje prie jo prieina, pasak Jurijaus, sako tik gražius žodžius ir komplimentus. Ypač televizijos žvaigždę myli provincijoje: „Kai nuvažiuoju į savo sodybą kaime, labai gerai jaučiuosi, nes ten visi mane myli, pažįsta, sveikinasi. Nesakau, kad šiuo atžvilgiu esu ligonis, bet tai, kad pažįsta, man patinka.“
Žmona – ištikima gerbėja
Pasak Jurijaus, tik pradėjus jam rodytis televizijoje, mylima žmona į tai žiūrėjo labai skeptiškai. „Ji sakydavo: „Esi menininkas ir nėra ko lįsti į tą televiziją.“ Tačiau aš sugebėjau įtikinti, kad ne šiaip sau dalyvauju televiziniuose projektuose, o dirbu darbą, tiesiogiai susijusį su savo profesija. Dukra Agnė mane nuo pat pradžių palaikė, o sūnus Julius – ne. Bet dabar jau kartais paskambina ir sako: „Tėveli, visai neblogai pasakei.“ Manau, kad vis tiek jam malonu matyti mane per televizorių“, – šypsosi baletmeisteris. Jurijaus žmona tikra savo vyro fanė – eina į visus filmavimus ir kaip įmanydama jį palaiko. Nors ir retai, bet kai tik turi laisvo laiko, jiedu lekia į sodybą, esančią netoli Druskininkų. „Didelė laimė turėti kaime sodybą. Kartais ten nuvažiuoju ir vienas: kūrybiška aplinka, gamta, gėlės. Labai laukiu, kada atšils orai, tada būtinai į savo sodybą nusivešiu visą „Aistringų šokių“ komandą“, – sako šokių mokytojas. Jurijus laimingas, kad pateko į televiziją ir dabar turi galimybę kurti unikalų projektą. „Galiu garsiai pasakyti, kad nė viena Lietuvos televizija neturi tokio aukšto lygio šokių projekto ir tokios šokių programos. Būsiu nekuklus, bet esu tikras, kad neatsirastų Lietuvoje choreografo, kuris kiekvieną savaitę galėtų sukurti šitiek visiškai originalios choreografinės medžiagos. Man pačiam tai profesinis egzaminas!“ – nesikuklina menininkas.
Priešų netrūksta
Nusipelnęs baletmeisteris Jurijus Smoriginas mene jau trisdešimt metų. Tačiau visa Lietuva apie maestro išgirdo tuomet, kai J. Smoriginas populiariuose televizijos šokių ir dainų projektuose tapo vertinimo komisijos nariu ir net pirmininku. Įdomiausia tai, kad iš pradžių niekas net neįsivaizdavo, jog komisijos narys galėtų tapti tokiu svarbiu personažu. „Vos prasidėjus šokių projektui, prodiuserė mane bardavo, sakydavo, kad negalima šitaip žeminti žmonių, prašydavo, kad kritiką išsakyčiau nuolankiau, tačiau po gero mėnesio, kai pradėjo kilti laidos reitingai, aš išgirdau visai kitus žodžius. Suprato, kad tai savotiškas spektaklis, o aš – jo personažas. Galiausiai iš žmonių ėmiau girdėti, kad laidą verta žiūrėti vien dėl Jurijaus“, – džiaugiasi maestro. Jurijaus spektaklis, atrodo, nesibaigia. Po kaulelį išnarstęs dainuojančius ir šokančius profesionalus bei avantiūristus, šokių virusu jis užkrėtė visą Lietuvą. Tapęs laidos „Aistringi šokiai. Jurijaus Smorigino šokių mokykla“ vedėju ir choreografu, jis staiga atsidūrė kitoje barikados pusėje. Dabar jau baletmeisterį kritikuoja kiti. Tačiau Jurijus nepasiduoda. „Apmaudu, kad komisijos nariai, užuot stebėję ir komentavę šokių mokyklos studentų darbą, kaip jie kaskart keičiasi ir tobulėja, suvedinėja sąskaitas su manimi. Aišku, kad tai yra kerštas. Bet juk galima keršyti elegantiškai, protingai. O čia kritikuoti ateina žmonės, kurie patys nėra profesionalai ir dar nesugeba paslėpti savo neapykantos man. Tiesiog juokinga“, – šypsosi Jurijus.
Be dėmesio negali
Jurijus nevynioja į vatą ir tiesiai šviesiai rėžia, kad jam, kaip ir kiekvienam menininkui, reikia dėmesio. „Televizija – langas į pasaulį. Baisu: dirbi savo darbą daugybę metų, bet tam, kad tave vertintų ir pripažintų, būtinai turi įlįsti į kokį „bulvarą“, – pats vaizdingai apibūdina savo situaciją. Tačiau patikina, kad televizija tikrai nėra ta vieta, be kurios negalėtų gyventi. „Visada turėjau daug veiklos, todėl man nereikia laikytis įsikabinus į televiziją. Kita vertus, aš juk ne šiaip į kokią laidą atėjau, o dirbu darbą pagal savo profesiją. Ir visai nereikia ant manęs pykti“, – sako menininkas. O pykstančių, pasirodo, tikrai yra – tokia jau populiarumo kaina. Pats Jurijus prisipažįsta dažnai matantis rūškaną, į jį nukreiptą veidą, pasakoja apie atsiliepimus internete. „Kiek apie save prisiskaičiau! Turbūt tik su gyvuliais dar nesu turėjęs lytinių santykių, o šiaip – jau su visais. Tiesa, dar ir žydas esu!“ – interneto komentatorių išradingumu negali atsistebėti žinomas baletmeisteris. Tačiau tie, kurie gatvėje prie jo prieina, pasak Jurijaus, sako tik gražius žodžius ir komplimentus. Ypač televizijos žvaigždę myli provincijoje: „Kai nuvažiuoju į savo sodybą kaime, labai gerai jaučiuosi, nes ten visi mane myli, pažįsta, sveikinasi. Nesakau, kad šiuo atžvilgiu esu ligonis, bet tai, kad pažįsta, man patinka.“
Žmona – ištikima gerbėja
Pasak Jurijaus, tik pradėjus jam rodytis televizijoje, mylima žmona į tai žiūrėjo labai skeptiškai. „Ji sakydavo: „Esi menininkas ir nėra ko lįsti į tą televiziją.“ Tačiau aš sugebėjau įtikinti, kad ne šiaip sau dalyvauju televiziniuose projektuose, o dirbu darbą, tiesiogiai susijusį su savo profesija. Dukra Agnė mane nuo pat pradžių palaikė, o sūnus Julius – ne. Bet dabar jau kartais paskambina ir sako: „Tėveli, visai neblogai pasakei.“ Manau, kad vis tiek jam malonu matyti mane per televizorių“, – šypsosi baletmeisteris. Jurijaus žmona tikra savo vyro fanė – eina į visus filmavimus ir kaip įmanydama jį palaiko. Nors ir retai, bet kai tik turi laisvo laiko, jiedu lekia į sodybą, esančią netoli Druskininkų. „Didelė laimė turėti kaime sodybą. Kartais ten nuvažiuoju ir vienas: kūrybiška aplinka, gamta, gėlės. Labai laukiu, kada atšils orai, tada būtinai į savo sodybą nusivešiu visą „Aistringų šokių“ komandą“, – sako šokių mokytojas. Jurijus laimingas, kad pateko į televiziją ir dabar turi galimybę kurti unikalų projektą. „Galiu garsiai pasakyti, kad nė viena Lietuvos televizija neturi tokio aukšto lygio šokių projekto ir tokios šokių programos. Būsiu nekuklus, bet esu tikras, kad neatsirastų Lietuvoje choreografo, kuris kiekvieną savaitę galėtų sukurti šitiek visiškai originalios choreografinės medžiagos. Man pačiam tai profesinis egzaminas!“ – nesikuklina menininkas.
