Pernelyg jauna ir pernelyg graži būti aukšto rango vadove... Pašnibždomis tariamų panašių replikų vieno populiariausių lietuviškų televizijos kanalų TV3 generalinė direktorė ir ką tik išrinkta Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė Laura Blaževčiutė (27) turėjo girdėti ne kartą. O po dar „šviežio" skandalo dėl TV3 žinių tarnybos vadovės atleidimo šie epitetai pasipildė dar vienu - pernelyg ambicinga...
Į diskusijas dėl TV3 žinių tarnybos vadovės Jolantos Butkevičienės atleidimo įsitraukė kone visa žiniasklaida. Tuose svarstymuose ir komentaruose esate įvardijama kaip „blogoji pusė". Vos keletą mėnesių pareigas einančiai generalinei direktorei tai - nemenkas išbandymas skandalu?
Taip. Apskritai per aštuonerius mano darbo metus toks atvejis - pirmas. Esu šokiruota, kaip šis įvykis yra interpretuojamas. Nemaniau, kad gali kilti tokia neadekvati reakcija. Ši istorija suteikė man patirties krizių valdymo srityje. Kai studijavau, tokio dalyko nebuvo (šypteli). Tiek metų dirbu žiniasklaidoje ir tik dabar savo kailiu patyriau, kaip melaginga informacija staiga virto tiesa. Supratau, kokia yra tikroji viešųjų ryšių jėga.
Jolanta viršijo savo įgaliojimus. Ji žinojo, kad įmonės vardu pasirašyti galiu tik aš. Jeigu kreipimąsi į Prezidentą ir Seimo valdybą dėl pastarosios priimtų žurnalistų darbo ribojimų parlamente ji būtų pasirašiusi kaip žurnalistė Jolanta Butkevičienė, nieko nebūtų buvę. Kaip asmeniui, jai neturiu jokios teisės uždrausti reikšti nuomonę. Tačiau savavališkai naudotis kompanijos vardu ji negali.
Esame nepriklausoma komercinė užsienio kapitalo įmonė, kurios nuostatuose aiškiai parašyta, kad televizija negali dalyvauti jokiuose politiniuose įvykiuose. Mes juos galime tik nušviesti, o ne veltis į nuomonės formavimą.
Tačiau sklando kalbų, kad dvi stiprios, ambicingos moterys - jūs ir Jolanta Butkevičienė - tiesiog neišsiteko vienoje televizijoje...
Apie tai negali būti nė kalbos, nes mūsų pareigos apibrėžia, kas yra vadovas. Jos ambicijų negaliu komentuoti. Tačiau, situaciją stebint iš šalies, kai pavaldinys sau leidžia priimti sprendimus kompanijos vardu, taip gali pasirodyti.
Įpročius pakeitė meilė
Tai kas vis dėlto ta jauna žavi dama, išdrįsusi mesti pirštinę patyrusiai žurnalistikos vilkei? Prieš susitikdama su TV3 generaline direktore nusprendžiau, jog vos prabudusi ji įsijungia televizorių ir skuba ruoštis į darbą, kad sužinotų vakarykščių laidų reitingus.
„Beveik atspėjote, - ramiai taria jauniausia Lietuvoje televizijos vadovė. - Tiesa, televizoriaus rytais nejungiu. Man labai sunku keltis, todėl miegu iki paskutinės akimirkos, o tada jau reikia suktis greitai, kad visur suspėčiau laiku. Prieš Kalėdas mačiau reklamuojamą žadintuvą, kuris ne tik skamba, bet ir skleidžia dienos šviesą. Tuomet lengviau keltis. Ieškojau tokio parduotuvėse, bet rasti nepavyko. Gal visus išpirko (juokiasi).
Darbe rytas paprastai prasideda nuo reitingų analizės. Sėdame su programų ir rinkodaros vadovais ir analizuojame laidas. Televizija jų nekuria, todėl apie perspektyvas kalbamės su prodiuseriais, iš kurių laidas perkame. Kiekvienai keliami reitingo tikslai. Jeigu laida nepasiteisina, galime nutraukti jos kūrimą nesibaigus sezonui. Juk kiekvienas projektas daro įtaką bendram kanalo rezultatui."
Ji - darboholikė? Tikriausiai. Tačiau Laura netikėtai nustebina: „Dabar sau pažadėjau, kad ilgai vakarais darbe neužsisėdėsiu. Būdavo, iš kabineto išeidavau devintą, dešimtą ar net vienuoliktą vakaro. Gyvenimas iš esmės keičiasi, kai šalia atsiranda brangus ir mylimas žmogus. Buvau įpratusi gyventi egoistiškai: kiek noriu, tiek dirbu, kada noriu, tada vakarieniauju. O dabar žinau, kas yra drausmė (šypsosi)."
Prieš pusantrų metų draugų vakarėlyje ji susipažino su advokatu Andriumi Pranckevičiumi. Pažintis netruko peraugti į artimesnius santykius, simpatiją, vėliau - ir į meilę. Prieš metus pora nusprendė apsigyventi kartu, o pernai rudenį Andrius mylimai moteriai pasipiršo ir įteikė dailų žiedą. Vadinasi, juodu jau turėjo laiko prisiderinti vienas prie kito? „Pamenu, tėtis sakydavo, kad santykiai turi būti paprasti ir lengvi, todėl mūsų bendravimo nevadinčiau apsitrynimu. Dviejų artimų žmonių bendravimas neturėtų būti darbas. Labai svarbu, kokios būsenos abu susitinka, ko tuo metu nori, kokie jų prioritetai, - svarsto Laura. Bet juk, savaime suprantama, visi norime meilės ir supratimo! - Taip, paprastai tai ir deklaruojama. Bet kai susimąstai, supranti, kad viskas yra visai kitaip, nes galvojama apie karjerą, norima asmeninio laiko ir siekiama daryti tai, ko nori pats, o ne ko norime mes."
Mediciną nugalėjo ekonomika
Mokykloje Laura buvo moksliukė. Atestate - visi dešimtukai ir tik vienas devintukas. Visus dalykus ji mokėsi vienodai gerai, nes tiksliai nežinojo, ką vėliau norės studijuoti. Buvo minčių net apie mediciną. „Maniau, kad galėčiau studijuoti Vilniaus universitete, Kauno medicinos universitete arba Rygoje esančioje Stokholmo aukštojoje ekonomikos mokykloje. Galiausiai nulėmė logika. Medicinos studijoms reikia atiduoti daug metų, atlyginimas mažas, o aš visko norėjau greitai: baigti mokslus, tapti savarankiška ir nepriklausoma nuo tėvų. Tuo metu mano poreikius geriausiai atitiko Stokholmo aukštoji mokykla.
Įstoti buvo sunku. Prieš dešimt metų į vieną vietą taikėsi net dvidešimt septyni žmonės. Studijos labai intensyvios, nes per trejus metus suteikiamas bakalauro laipsnis. Mokomasi be atostogų. Vieną vasaros mėnesį atliekama praktika, o paskui vėl kimbama į studijas, - prisimena Laura. Ar Latvijoje įdomus studentiškas gyvenimas? - Atvirai pasakius, to nepatyriau. Aš studijavau, o ne studentavau. Pavartau tų laikų nuotraukas, jose visi ne linksmybėse paskendę, bet palinkę prie knygų (šypsosi). Norėjau būti savarankiška, todėl turėjau darbų, kuriuos reikėdavo derinti su studijomis. Jos buvo įtemptos. Viskas - anglų kalba. Per egzaminus niekam net minčių nekildavo nusirašyti. Auditorijoje - dvidešimt studentų, juos stebi du dėstytojai. Tiesa, buvo drąsuolių, kurie mėgino nusirašyti, bet už tai iškart buvo išmesti iš mokyklos. Jų nuotraukas iškabino viešai su užrašu „Išmestas už nusirašinėjimą". Jeigu tris kartus neišlaikai egzamino, taip pat gali dėtis daiktus ir važiuoti namo. Galbūt gausi pažymėjimą, kad išklausei kursą, bet bakalauro laipsnis nebus suteiktas. Beje, lietuviai, kurių mano kurse buvo trisdešimt, pateko prie stropiųjų studentų."
Per jauna televizijai
Laura baigė strateginio planavimo studijas, todėl norėjo vadovauti verslui, būti atsakinga už rezultatą. Ir kaip ji atsirado televizijoje? „Visai to neplanavau. Laikraštyje radau skelbimą, kad kompanija „Modern Times Group" (MTG) ieško ateities Baltijos šalių lyderių, ir supratau: kaip tik man! Tuomet nežinojau, kokia tai kompanija ir kad ji įsigijusi TV3 televizijos kanalą.
Gruodį nuvažiavau į pokalbį Kopenhagoje, tačiau nebuvau priimta dėl amžiaus. Pasirodo, įmonė vadovaujasi taisykle nepriimti jaunesnių kaip dvidešimt penkerių metų darbuotojų, o man tada tebuvo dvidešimt", - juokiasi TV3 vadovė. Tada pirmą kartą ji pamanė, kad jaunystė gali būti yda. Tačiau po Naujųjų metų sulaukė MTG skambučio ir sužinojo, kad vis dėlto priimama į dirbą, bet turės važiuoti į Rygą. Laurai tai atrodė idealu, nes buvo likęs paskutinis studijų pusmetis, per kurį reikėjo parašyti diplominį darbą. Taigi karjerą televizijoje pradėjo Latvijos TV3 kanale kaip direktoriaus asistentė, o po pusmečio ją paskyrė rinkodaros vadove. Tuo metu Laura kanalo rusakalbiams rengė TV3+ pristatymą. Kai jį pamatė MTG Rytų Europos vadovas, Laura išgirdo: „Pirmadienį atvažiuoji pas mane į Londoną." Tai buvo puikus darbo įvertinimas.
Šia galimybe Laura pasinaudojo: po poros mėnesių išvažiavo ir pateko į stažuotės programą. Į ją kasmet atrenkama nuo penkių iki dešimties žmonių. Jie dirba kartu su vadovu vienoje iš dvidešimt keturių šalių, kur įmonė turi savo televizijos kanalų. Jeigu stažuotojas pateisina viltis, po metų gauna darbą. Laurai buvo pasiūlyta vykti į Vengriją ir vadovauti tenykščio kanalo rinkodaros skyriui. Ir tą kartą ji priėmė pasiūlymą.
Viena Vengrijoje
„Per tokį intensyvų darbą suaugau greičiau, nei įprasta. Pagalvok, jeigu būčiau ėjusi įprastu keliu: ketveri metai bakalauro studijų, dveji - magistrantūros, tik dabar būčiau pradėjusi dirbti. Per tuos metus labiausiai išmokau būti lanksti, prisitaikyti prie skirtingų kultūrų. MTG Londono biuras - tai kosmopolitiška ir atvira erdvė, kuriame visi gana greitai virsta didele šeima. Vengrijoje - visai kitaip. Man reikėjo suformuoti rinkodaros padalinį jau veikiančioje televizijoje, kurią nupirko MTG koncernas. Padėtis ne pati palankiausia: turi atleisti vienus žmones ir priimti naujus. Tokiu metu išmoksti gyventi vienas. Žinoma, laikui bėgant atsiranda bičiulių.
Iš pradžių penktadienio vakarais eidama pro kavinę pažiūrėdavau į vitriną ir pagalvodavau: negi eisiu viena vakarieniauti. Taip svarsčiau vieną, antrą savaitgalį, o trečią nuėjau ir atsisėdau prie vakarienės stalo viena. Supratau, kad visiškai normalu pasiimti knygą, taurę vyno ir sėdėti kavinėje ar restorane. Taip susipažįsti su žmonėmis. Matyt, reikia per tai perlipti. Suprasti, kad vienatvė nėra kas nors nenormalaus", - patirtimi dalijasi Laura. Daug kartų kraustydamasi iš šalies į šalį ji išmoko atsirinkti tinkamiausius ir reikalingiausius daiktus, pirkti knygas tik minkštais viršeliais...
Televiziją galėtų palikti
Po dešimties darbo mėnesių Vengrijoje Laura išgirdo klausimą: ar nori dar kur nors važiuoti? Galimybių buvau daug. Afrikos žemyne MTG įsigijo pirmą televizijos kanalą. Bet Laura pasakė norinti grįžti namo, į Lietuvą. Septynerius metus gimtinėje ji lankydavosi kaip viešnia. „Norėjau savo namų, norėjau vairuoti automobilį. Kaip suprantate, Londone jo nereikėjo, o savaitgaliais Vengrijoje, kai norėdavau aplankyti Budapešto apylinkes ir tolimesnius regionus, nuomodavausi „Smart"."
Grįžusi į Lietuvą, Laura tapo tuomečio TV3 generalinio direktoriaus Ramūno Šaučikovo pavaduotoja. Kai jis pasitraukė iš pareigų, pradžioje laikinai užėmė jo postą. Kodėl laikinai? Vėl koją pakišo jaunystė? „Gal, - juokiasi Laura. Tačiau kito vadovo ar prižiūrėtojo koncerno vadovybė neatsiuntė. Per atstumą stebėjo jauną vadovę porą mėnesių, paskui paskyrė į atsakingas pareigas.
Kas toliau? Laura šypsosi: „Šiais laikais viskas taip dinamiška. Nei kompanijos, nei žmonės nestovi vietoje. Jeigu klausiate, ar galėčiau išeiti iš televizijos, atsakau - taip. Šis darbas nėra vienintelė mano gyvenimo svajonė. Šiuo metu tai yra darbas, kuris man labai patinka, kurį atlikdama užmirštu, kad baigiasi darbo valandos. Kai pradedame naują projektą, mano širdis visada plaka smarkiau".
Dalyvaus triatlone
Tačiau asmeninis gyvenimas vis dėlto lemia nemenkus, malonius pokyčius. Keletą rytų per savaitę Laura keliasi gerokai anksčiau, nes reikia skubėti į teniso treniruotę. Ši sporto šaka atsirado, kai į jos gyvenimą įžengė Andrius. Taip pat ir vakariniai pasivaikščiojimai su kurtsharų veislės kalyte Amazone, kuri Lauros gyvenime atsirado taip pat Andriaus dėka. „Tenisas - dar viena galimybė būti kartu. Nereikia ieškoti partnerio. O vakariniai pasivaikščiojimai su šunimi teikia didžiulį malonumą. Dar pradėjau lankyti plaukimo treniruotes. Maniau, moku plaukti, bet kartą rimtai pamėginusi nuplaukti ilgą distanciją, supratau, kad ne. Kolegoms Latvijoje pasižadėjau vasarą dalyvauti triatlone, kur viena rungtis yra 750 metrų plaukimas. Triatlone dalyvaus ir Andrius. Man patinka išsikelti tikslą ir jo siekti. Pasiruošimo procesas teikia malonumą", - iki kaulų smegenų žinomą seną tiesą primena Laura.
Kiek ir kokių planų juodu su širdies draugu turi, būtų galima sužinoti iš rašto, kurį kasmet sausio 1-ąją jie surašo romantiškai gerdami šampaną. Laura sako „kasmet", nors jie su Andriumi tai darė tik antrą sykį. „O man atrodo, kad mes kartu labai seniai. Kad visada ir buvome drauge", - šypsosi.
