Aktoriaus Leonardo Pobedonoscevo darbotvarkė pasipildė nauja veikla – jis tapo televizijos laidos „Mano vestuvės per LNK“ vedėju.
Pirmoji laida nufilmuota naktį
Vestuvėse aktoriui yra tekę dalyvauti ne tik kaip svečiui. Jis vedė tradicines vestuves: su rūtų vainikėlio deginimu, nuotakos puokštės gaudymu. Tik piršlio niekas nepakorė. „Su svečiais taip susidraugavome, lyg šimtą metų pažįstami būtume“, – prisimena Leo. Po pirmojo „sėkmingo blyno“ jis vis dėlto nusprendė, kad vesti vestuves – tikrai sunkus darbas: turi susipažinti su kiekvienu svečiu, stengtis, kad niekas neliūdėtų, su išgėrusia publika bendrauti iki vidurnakčio ir ilgiau. Teatras ir televizija – arčiau širdies. Pirmasis naujosios laidos filmavimas, pasak Leonardo, vyko karinėmis sąlygomis: „Filmavome naktį, o kitą dieną manęs laukė premjera teatre. Pirmosios laidos nepavyko pasižiūrėti, bet ištraukas mačiau – nesu visiškai savimi patenkintas.“
Aktoriaus dienotvarkėje laisvų vietų beveik nėra: repeticijos teatre, premjeros, laidos filmavimai, įvairūs projektai, reklamų įgarsinimai, renginiai. „Laisvo laiko beveik neturiu, tačiau nedrįstu skųstis – jaučiuosi reikalingas. Tik gaila, kad tenka kažką aukoti. Turiu sporto klubo abonementą, per du mėnesius apsilankiau tik du kartus.“
Savo misiją jau įgyvendino
Aktorius pasidžiaugė, kad bent ilgąjį savaitgalį jis atitrūks nuo darbų. „Velykas su visa šeima sutiksime Druskininkuose – relaksuosimės“, – šypsosi L. Pobedonoscevas.
Šeima jam – svarbiausia. „Kai tapau tėvu, įprasminau savo gyvenimą šioje žemėje. Įgyvendinau savo misiją. Sunku žodžiais nupasakoti, kokie jausmai užplūsta pažvelgus į tą mažą žmogutį. Kiekvieną vakarą skubu namo, kad pamatyčiau dar nemiegančią dukrytę ir galėčiau su ja padūkti. Kasryt vėluojame į darželį, nes visi rytai – tik mūsų: keliamės, prausiamės, rengiamės, pusryčiaujame, žaidžiame“, – su meile apie 2,5 metų dukrytę pasakoja Leo.
Klausimas, kurį pastaruoju metu Leonardas girdėjo gal dvidešimt kartų, kokių vestuvių norėtų jis pats. „Tikrai nenoriu pompastiškų. Ir tradicinių lietuviškų nenoriu. Ir nenorėčiau, kad tai būtų tik šventė draugams. Turbūt geriausia būtų kažkur pabėgti, kad ir į kalnus“, – susimąsto jaunas vyras, kažkada pelnęs „Geidžiamiausio žento“ titulą. O kaip jis sureaguotų, jei kuris iš draugų iškrėstų jauniesiems pokštą į vestuves pakviesdami televiziją. „Visai gražus pokštas, tikrai nesupykčiau. Vadinasi, vestuvės būtų išties įsimintinos. Aš nieko prieš. Kvieskit“, – juokiasi Leo.
Pirmoji laida nufilmuota naktį
Vestuvėse aktoriui yra tekę dalyvauti ne tik kaip svečiui. Jis vedė tradicines vestuves: su rūtų vainikėlio deginimu, nuotakos puokštės gaudymu. Tik piršlio niekas nepakorė. „Su svečiais taip susidraugavome, lyg šimtą metų pažįstami būtume“, – prisimena Leo. Po pirmojo „sėkmingo blyno“ jis vis dėlto nusprendė, kad vesti vestuves – tikrai sunkus darbas: turi susipažinti su kiekvienu svečiu, stengtis, kad niekas neliūdėtų, su išgėrusia publika bendrauti iki vidurnakčio ir ilgiau. Teatras ir televizija – arčiau širdies. Pirmasis naujosios laidos filmavimas, pasak Leonardo, vyko karinėmis sąlygomis: „Filmavome naktį, o kitą dieną manęs laukė premjera teatre. Pirmosios laidos nepavyko pasižiūrėti, bet ištraukas mačiau – nesu visiškai savimi patenkintas.“
Aktoriaus dienotvarkėje laisvų vietų beveik nėra: repeticijos teatre, premjeros, laidos filmavimai, įvairūs projektai, reklamų įgarsinimai, renginiai. „Laisvo laiko beveik neturiu, tačiau nedrįstu skųstis – jaučiuosi reikalingas. Tik gaila, kad tenka kažką aukoti. Turiu sporto klubo abonementą, per du mėnesius apsilankiau tik du kartus.“
Savo misiją jau įgyvendino
Aktorius pasidžiaugė, kad bent ilgąjį savaitgalį jis atitrūks nuo darbų. „Velykas su visa šeima sutiksime Druskininkuose – relaksuosimės“, – šypsosi L. Pobedonoscevas.
Šeima jam – svarbiausia. „Kai tapau tėvu, įprasminau savo gyvenimą šioje žemėje. Įgyvendinau savo misiją. Sunku žodžiais nupasakoti, kokie jausmai užplūsta pažvelgus į tą mažą žmogutį. Kiekvieną vakarą skubu namo, kad pamatyčiau dar nemiegančią dukrytę ir galėčiau su ja padūkti. Kasryt vėluojame į darželį, nes visi rytai – tik mūsų: keliamės, prausiamės, rengiamės, pusryčiaujame, žaidžiame“, – su meile apie 2,5 metų dukrytę pasakoja Leo.
Klausimas, kurį pastaruoju metu Leonardas girdėjo gal dvidešimt kartų, kokių vestuvių norėtų jis pats. „Tikrai nenoriu pompastiškų. Ir tradicinių lietuviškų nenoriu. Ir nenorėčiau, kad tai būtų tik šventė draugams. Turbūt geriausia būtų kažkur pabėgti, kad ir į kalnus“, – susimąsto jaunas vyras, kažkada pelnęs „Geidžiamiausio žento“ titulą. O kaip jis sureaguotų, jei kuris iš draugų iškrėstų jauniesiems pokštą į vestuves pakviesdami televiziją. „Visai gražus pokštas, tikrai nesupykčiau. Vadinasi, vestuvės būtų išties įsimintinos. Aš nieko prieš. Kvieskit“, – juokiasi Leo.
