Kad ir ko imtųsi, garsus aktorius Ramūnas Rudokas stengiasi atiduoti visas jėgas ir širdį. Nors laisvo laiko beveik neturi, dėl to nė kiek nesiskundžia: „Esu laimingas, nes kiekviena mano diena nuspalvinta skirtingomis spalvomis. Išmokau dirbti, kad gyvenčiau, o ne gyvenu tam, kad dirbčiau.“
Kada toptelėjo mintis, kad norėtumėte būti aktorius?
Tai buvo taip seniai, gal prieš trisdešimt metų (šypsosi)... Nelengva prisiminti, ką tada galvojau, apie ką svajojau. Tik žinau, kad troškau studijuoti vaidybą. Mano mažos ausytės buvo girdėjusios, jog Klaipėdoje yra mokoma sceninės vaidybos. Pabandžiau – patiko. Dar pamenu, kad mokyklos laikais nuolat šantažuodavau mokytojus, kad jei jie neparašys gero pažymio, negrosiu šventėse, žiburėliuose. Mokykloje buvau vienintelis, mokėjęs brazdinti gitara. Ir jau anuomet mėgau dėmesį.
Buvo žmonių, bandžiusių atkalbėti nuo aktorystės?
Žinoma. Turbūt labiausiai tam priešinosi mano tėvas. Jis pareiškė, kad aktoriaus profesija nerimta ir iš jos duonos tikrai nevalgysiu. Tiesa, iš dalies jis buvo teisus. Juk šiandien aktorius tik iš teatro sunkiai pragyventų. Daugelis ieško papildomų pragyvenimo šaltinių. Ne išimtis ir aš.
Jei turėtumėte galimybę atsukti laiką atgal, ką keistumėte?
Žmogus neturėtų gręžiotis į praeitį, bet jei gaučiau tokį šansą, būčiau reiklesnis, gudresnis. Siekčiau būti išgirstas ir įvertintas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Galbūt rimtai pamąstyčiau ir apie Holivudą, didžiausią kino rinką pasaulyje. Tik jokiu būdu tai nereiškia, jog nesu patenkintas dabartiniu savo gyvenimu. Anaiptol. Mano karjera tęsiasi, populiarumas neblėsta, gaunu daugybę įdomių pasiūlymų ir vis dar kopiu į viršų (šypsosi). O tas kelias, nors ir vingiuotas, labai įdomus, kupinas siurprizų, naujų potyrių...
Populiarumą užsitarnavote pelnytai. Kokia jūsų sėkmės formulė?
Į šį klausimą labai sunku atsakyti. Juk jei žmogus turi tikslą ir kryptingai, nuoširdžiai ir atkakliai jo siekia, laimės valanda anksčiau ar vėliau išaušta. Labai malonu, kai tavo darbus žmonės gerbia, palaiko, įvertina. Tai, žinoma, suteikia dar daugiau noro ir stimulo dirbti.
Kaip manote, kodėl jūsų vaidinami herojai dažniausiai yra blogiukai?
Gal tai lemia mano išvaizda? Tai, kad esu plikas? Atsakyti negalėčiau, tai žino tik režisieriai.
Šiuo metu dalyvaujate televizijos projektuose, vaidinate kine, teatre. Ir visur įdedate daug jėgų ir širdies?
Tikrai žinau, kad visur stengiuosi išspausti maksimumą ir atiduoti visas jėgas. Jei neįdėčiau širdies, nieko gera neišeitų. Kiekvienam darbui reikia pastangų, noro. Tą ir darau. Galbūt kitaip elgčiausi, jei siekčiau reklamos ar kažką norėčiau įrodinėti. Esu alkanas patirčių, todėl iš gyvenimo imu viską, ką jis man siūlo. Bet kuriam menininkui saviraiška yra darbas, už kurį atlyginama aplodismentais, komplimentais, nuoširdžiomis ašaromis, juoku. Dažnai tai yra svarbiau nei finansinis atlygis. O jeigu yra dar ir finansinis – aš laimingiausias žmogus pasaulyje.
Ir visgi kam teikiate pirmenybę − teatrui ar televizijai?
Pirmenybę teikčiau teatrui, jei pasikeistų jo valdymo, prodiusavimo, reklamos metodai. Mūsų teatras nenori reformų, o aš esu reformatorius.
Daugelis menininkų atsiriboja nuo popkultūros, o jūs net neketinate nuo to bėgti...
Esu atviras naujiems išbandymams. Labai profesionaliai ir atsakingai žiūriu į kiekvieną projektą, kuriame dalyvauju. Ne paskutinis vaidmuo tenka ir pinigams. Juk reikia išgyventi, norisi turėti daugiau. Be to, aš visomis išgalėmis stengsiuosi, kad ta „popkultūra“ būtų kuo įdomesnė, įvairesnė, profesionalesnė. Norėtųsi, kad ir pats žiūrovas kartu augtų ir bręstų.
Pastaruoju metu jūsų dienotvarkė labai įtempta. Kaip spėjate viską suderinti?
Manau, suspėčiau nuveikti ir dar daugiau. Nesiskundžiu laiko stoka, nes viskas, ką darau, man teikia malonumą. Žinoma, jei neturėčiau mylimosios, gyventi būtų kiek sudėtingiau. Ji rūpinasi visais buities rūpesčiais ir man labai padeda.
Nebūna dienų, kai norėtųsi turėti savo antrininką?
Jokiam klonui nepatikėčiau savo darbų (juokiasi).
Tikriausiai vis tiek būna momentų, kai norisi atsiriboti nuo viso pasaulio?
Taip nutinka visiems, ir aš neišskirtinis. Ir savyje užsisklendžiu, ir paverkiu, ir paliūdžiu. Kai nenoriu su niekuo bendrauti, užsidarau namuose arba sėdu į automobilį ir važiuoju, kur akys mato. Labai gerai jaučiuosi nuvykęs pas mamą į kaimą.
Ar yra veiklos sričių, kuriose norėtumėte išbandyti savo jėgas?
Jų daugybė. Kiekviena diena būna nuspalvinta skirtingomis spalvomis ir žada kažką nauja. Jeigu būtų įmanoma, norėčiau kasdien tapti vis kitos profesijos žmogumi. Mano pagrindinis gyvenimo variklis yra naujų patirčių paieška.
O ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
Laisvalaiko turiu labai mažai ir jo dažniausiai neplanuoju. Štai, pavyzdžiui, vakar buvau nuostabaus grožio sodyboje Rokiškyje pas mamą, bet paskambino iš vienos televizijos, kad dalyvaučiau laidoje, ir skubiai turėjau grįžti į Vilnių. Kai geri orai, daug laiko praleidžiame gamtoje, prie laužų. Antradieniais, ketvirtadieniais su draugais žaidžiame ledo ritulį, vaikštau į sporto klubą, kad palaikyčiau gerą formą.
O stepą vis dar šokate?
Stepą mokiausi šokti JAV, stažavausi vienoje geriausių pasaulio meno mokyklų. Iš ten parsivežiau ir stepo batus. Grįžęs treniravausi, tačiau dabar tam nelieka laiko, o gal noro (šypsosi). Beje, moku ir joti, šaudyti, vairuoti įvairias transporto priemones, tačiau norint visa tai tobulinti, reikia ir preteksto.
Dažnai laiką leidžiate vakarėliuose?
Labai retai ir tik tuomet, jei jie vyksta draugų kompanijoje. Praėjo tas laikas, kai linksminausi naktiniuose klubuose. Tiesiog supratau, jog negaliu būti tokioje aplinkoje, kurioje daugelis vaikšto apkvaitę. Nenoriu būti tapatinamas su jais. Nemalonu.
Tai labiau mėgstate aktyvų poilsį?
Ne visiškai taip. Jei nusprendžiu vykti į poilsinę kelionę, galiu dvi savaites neatsikelti nuo gulto ir būti patenkintas. Jei traukiu į kalnus, galiu netausodamas savęs ištisas dienas slidinėti. Man bet koks poilsis teikia malonumą.
Žinomi žmonės neišvengia apkalbų ir melo, žurnalistai nuolat knaisiojasi po jų asmeninį gyvenimą. Nevargina?
Aš jau seniai nereaguoju į piktas apkalbas. Kodėl turėčiau kreipti dėmesį, jei normaliai gyvenu, dirbu, ačiū Dievui, dar nesu prasigėręs, turiu jėgų sportuoti, gyventi ir moteris mylėti. O kodėl turėčiau nebendrauti su žiniasklaida? Kartais tie pokalbiai būna labai įdomūs.
Neskaudu, kad jums lipdomas lovelaso epitetas?
O gal tai visiška tiesa? Kad ir ką sakyčiau, žmonės mato tai, ką nori matyti, ir žino tai, ką nori žinoti.
Jau sklinda kalbos, kad tarp jūsų su atlikėja Vilija kažkas mezgasi...
(Juokiasi.) Mudu su Vilija sieja labai artimi ir draugiški santykiai. Jei kas mano, kad ir intymūs, tebūnie. Nieko neįrodinėsiu.
Ar per nuolatinį skubėjimą ir didžiulį darbų tempą nepamirštate savo širdies draugei Indrei parodyti tiek dėmesio, kiek ji verta?
O, ji verta kur kas daugiau. Verta netgi viso mano dėmesio. Aš stengiuosi, kad mūsų santykiai būtų kuo gražesni (šypsosi).
Jūs – meno žmogus. Kaip manote, Indrei sunku su jumis?
Nelengva. Aš negyvenčiau su tokiu kaip aš (šyspsosi). Esu nenuspėjamas, netgi egoistas. Bet, matyt, turiu ir gerų savybių.
Kartu su mylimąja esate įkūręs renginių organizavimo įmonę. Gal kada nors visas jėgas skirsite tik verslui?
Niekada nesakyk „niekada“. Visko gali būti. Tikrai nespjaunu į verslo pasaulį. Galbūt vienas iš mūsų kurs, o kitas tą produktą parduos.
Kada toptelėjo mintis, kad norėtumėte būti aktorius?
Tai buvo taip seniai, gal prieš trisdešimt metų (šypsosi)... Nelengva prisiminti, ką tada galvojau, apie ką svajojau. Tik žinau, kad troškau studijuoti vaidybą. Mano mažos ausytės buvo girdėjusios, jog Klaipėdoje yra mokoma sceninės vaidybos. Pabandžiau – patiko. Dar pamenu, kad mokyklos laikais nuolat šantažuodavau mokytojus, kad jei jie neparašys gero pažymio, negrosiu šventėse, žiburėliuose. Mokykloje buvau vienintelis, mokėjęs brazdinti gitara. Ir jau anuomet mėgau dėmesį.
Buvo žmonių, bandžiusių atkalbėti nuo aktorystės?
Žinoma. Turbūt labiausiai tam priešinosi mano tėvas. Jis pareiškė, kad aktoriaus profesija nerimta ir iš jos duonos tikrai nevalgysiu. Tiesa, iš dalies jis buvo teisus. Juk šiandien aktorius tik iš teatro sunkiai pragyventų. Daugelis ieško papildomų pragyvenimo šaltinių. Ne išimtis ir aš.
Jei turėtumėte galimybę atsukti laiką atgal, ką keistumėte?
Žmogus neturėtų gręžiotis į praeitį, bet jei gaučiau tokį šansą, būčiau reiklesnis, gudresnis. Siekčiau būti išgirstas ir įvertintas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Galbūt rimtai pamąstyčiau ir apie Holivudą, didžiausią kino rinką pasaulyje. Tik jokiu būdu tai nereiškia, jog nesu patenkintas dabartiniu savo gyvenimu. Anaiptol. Mano karjera tęsiasi, populiarumas neblėsta, gaunu daugybę įdomių pasiūlymų ir vis dar kopiu į viršų (šypsosi). O tas kelias, nors ir vingiuotas, labai įdomus, kupinas siurprizų, naujų potyrių...
Populiarumą užsitarnavote pelnytai. Kokia jūsų sėkmės formulė?
Į šį klausimą labai sunku atsakyti. Juk jei žmogus turi tikslą ir kryptingai, nuoširdžiai ir atkakliai jo siekia, laimės valanda anksčiau ar vėliau išaušta. Labai malonu, kai tavo darbus žmonės gerbia, palaiko, įvertina. Tai, žinoma, suteikia dar daugiau noro ir stimulo dirbti.
Kaip manote, kodėl jūsų vaidinami herojai dažniausiai yra blogiukai?
Gal tai lemia mano išvaizda? Tai, kad esu plikas? Atsakyti negalėčiau, tai žino tik režisieriai.
Šiuo metu dalyvaujate televizijos projektuose, vaidinate kine, teatre. Ir visur įdedate daug jėgų ir širdies?
Tikrai žinau, kad visur stengiuosi išspausti maksimumą ir atiduoti visas jėgas. Jei neįdėčiau širdies, nieko gera neišeitų. Kiekvienam darbui reikia pastangų, noro. Tą ir darau. Galbūt kitaip elgčiausi, jei siekčiau reklamos ar kažką norėčiau įrodinėti. Esu alkanas patirčių, todėl iš gyvenimo imu viską, ką jis man siūlo. Bet kuriam menininkui saviraiška yra darbas, už kurį atlyginama aplodismentais, komplimentais, nuoširdžiomis ašaromis, juoku. Dažnai tai yra svarbiau nei finansinis atlygis. O jeigu yra dar ir finansinis – aš laimingiausias žmogus pasaulyje.
Ir visgi kam teikiate pirmenybę − teatrui ar televizijai?
Pirmenybę teikčiau teatrui, jei pasikeistų jo valdymo, prodiusavimo, reklamos metodai. Mūsų teatras nenori reformų, o aš esu reformatorius.
Daugelis menininkų atsiriboja nuo popkultūros, o jūs net neketinate nuo to bėgti...
Esu atviras naujiems išbandymams. Labai profesionaliai ir atsakingai žiūriu į kiekvieną projektą, kuriame dalyvauju. Ne paskutinis vaidmuo tenka ir pinigams. Juk reikia išgyventi, norisi turėti daugiau. Be to, aš visomis išgalėmis stengsiuosi, kad ta „popkultūra“ būtų kuo įdomesnė, įvairesnė, profesionalesnė. Norėtųsi, kad ir pats žiūrovas kartu augtų ir bręstų.
Pastaruoju metu jūsų dienotvarkė labai įtempta. Kaip spėjate viską suderinti?
Manau, suspėčiau nuveikti ir dar daugiau. Nesiskundžiu laiko stoka, nes viskas, ką darau, man teikia malonumą. Žinoma, jei neturėčiau mylimosios, gyventi būtų kiek sudėtingiau. Ji rūpinasi visais buities rūpesčiais ir man labai padeda.
Nebūna dienų, kai norėtųsi turėti savo antrininką?
Jokiam klonui nepatikėčiau savo darbų (juokiasi).
Tikriausiai vis tiek būna momentų, kai norisi atsiriboti nuo viso pasaulio?
Taip nutinka visiems, ir aš neišskirtinis. Ir savyje užsisklendžiu, ir paverkiu, ir paliūdžiu. Kai nenoriu su niekuo bendrauti, užsidarau namuose arba sėdu į automobilį ir važiuoju, kur akys mato. Labai gerai jaučiuosi nuvykęs pas mamą į kaimą.
Ar yra veiklos sričių, kuriose norėtumėte išbandyti savo jėgas?
Jų daugybė. Kiekviena diena būna nuspalvinta skirtingomis spalvomis ir žada kažką nauja. Jeigu būtų įmanoma, norėčiau kasdien tapti vis kitos profesijos žmogumi. Mano pagrindinis gyvenimo variklis yra naujų patirčių paieška.
O ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
Laisvalaiko turiu labai mažai ir jo dažniausiai neplanuoju. Štai, pavyzdžiui, vakar buvau nuostabaus grožio sodyboje Rokiškyje pas mamą, bet paskambino iš vienos televizijos, kad dalyvaučiau laidoje, ir skubiai turėjau grįžti į Vilnių. Kai geri orai, daug laiko praleidžiame gamtoje, prie laužų. Antradieniais, ketvirtadieniais su draugais žaidžiame ledo ritulį, vaikštau į sporto klubą, kad palaikyčiau gerą formą.
O stepą vis dar šokate?
Stepą mokiausi šokti JAV, stažavausi vienoje geriausių pasaulio meno mokyklų. Iš ten parsivežiau ir stepo batus. Grįžęs treniravausi, tačiau dabar tam nelieka laiko, o gal noro (šypsosi). Beje, moku ir joti, šaudyti, vairuoti įvairias transporto priemones, tačiau norint visa tai tobulinti, reikia ir preteksto.
Dažnai laiką leidžiate vakarėliuose?
Labai retai ir tik tuomet, jei jie vyksta draugų kompanijoje. Praėjo tas laikas, kai linksminausi naktiniuose klubuose. Tiesiog supratau, jog negaliu būti tokioje aplinkoje, kurioje daugelis vaikšto apkvaitę. Nenoriu būti tapatinamas su jais. Nemalonu.
Tai labiau mėgstate aktyvų poilsį?
Ne visiškai taip. Jei nusprendžiu vykti į poilsinę kelionę, galiu dvi savaites neatsikelti nuo gulto ir būti patenkintas. Jei traukiu į kalnus, galiu netausodamas savęs ištisas dienas slidinėti. Man bet koks poilsis teikia malonumą.
Žinomi žmonės neišvengia apkalbų ir melo, žurnalistai nuolat knaisiojasi po jų asmeninį gyvenimą. Nevargina?
Aš jau seniai nereaguoju į piktas apkalbas. Kodėl turėčiau kreipti dėmesį, jei normaliai gyvenu, dirbu, ačiū Dievui, dar nesu prasigėręs, turiu jėgų sportuoti, gyventi ir moteris mylėti. O kodėl turėčiau nebendrauti su žiniasklaida? Kartais tie pokalbiai būna labai įdomūs.
Neskaudu, kad jums lipdomas lovelaso epitetas?
O gal tai visiška tiesa? Kad ir ką sakyčiau, žmonės mato tai, ką nori matyti, ir žino tai, ką nori žinoti.
Jau sklinda kalbos, kad tarp jūsų su atlikėja Vilija kažkas mezgasi...
(Juokiasi.) Mudu su Vilija sieja labai artimi ir draugiški santykiai. Jei kas mano, kad ir intymūs, tebūnie. Nieko neįrodinėsiu.
Ar per nuolatinį skubėjimą ir didžiulį darbų tempą nepamirštate savo širdies draugei Indrei parodyti tiek dėmesio, kiek ji verta?
O, ji verta kur kas daugiau. Verta netgi viso mano dėmesio. Aš stengiuosi, kad mūsų santykiai būtų kuo gražesni (šypsosi).
Jūs – meno žmogus. Kaip manote, Indrei sunku su jumis?
Nelengva. Aš negyvenčiau su tokiu kaip aš (šyspsosi). Esu nenuspėjamas, netgi egoistas. Bet, matyt, turiu ir gerų savybių.
Kartu su mylimąja esate įkūręs renginių organizavimo įmonę. Gal kada nors visas jėgas skirsite tik verslui?
Niekada nesakyk „niekada“. Visko gali būti. Tikrai nespjaunu į verslo pasaulį. Galbūt vienas iš mūsų kurs, o kitas tą produktą parduos.
