Iš šalies ji atrodo išties ekstravagantiškai: ilgakojė brunetė, vedina keturiais gauruotais šuniukais, tai atvirai pasakoja apie patirtą plastinę operaciją, tai garsiai pareiškia, kad moterys bučiuojasi geriau nei vyrai. Į verslą pasukusi manekenė Vaida Židonytė (26) per žurnalų fotosesijas kuria ir seksualios viliokės, ir žaismingos valiūkės įvaizdį. „Mano išorė apgaulinga“, – žybteli akinama šypsena.
Paprasta, plepi mergina iš Šiaulių – tokia Vaida atrodo, kai gerdama rytinę kavą ir valgydama varškę su uogiene pasakoja apie savo gyvenimą. Viešas jis tapo prieš daugiau nei metus, kai 2007-ųjų rudenį ilgakojė manekenė ėmė šmėžuoti televizijos rodomame realybės šou „Lietuviškos grožybės“. Tuo metu daugiausia laiko praleisdavo Milane, kur gyveno ir dirbo modeliu. Kelioms dienoms grįžusią namo ją ir užklupo laidos kūrėjai. Žadėjo, kad bus linksma, todėl ilgai nedvejojusi, kaip ir patarė šou rengėjai, prisikrovė tris lagaminus vakarinių sunkelių ir aukštakulnių, prigriebė vieną iš savo Jorkšyro terjerų ir išlėkė į kaimą. Šiauliuose gimusi ir augusi, tikra miestietė, ji su dar dviem projekto dalyvėmis pateko į užkampį ir akimirksniu suprato, kad lagaminų su puošmenomis čia neprireiks... Laikas mėginant išgyventi neįprastoje aplinkoje buvo smagus. Ir dabar Vaida mielai jį prisimena. „Esu linksmų plaučių mergina, žinojau, į kokį projektą einu ir stengiausi į tai įsijausti“, – juokiasi. Tačiau nemanė, kad netrukus internete pasipils tokių negailestingų komentarų. Juos perskaičius sutriko sveikata, ir Vaida pirmąsyk atsidūrė ligoninėje. „Atrodo, stengėmės, žmones juokinome, o sulaukėme tokio atsako… Po „Lietuviškų grožybių“ palūžau, sušlubavo širdis. Gulėjau lovoje ir negalėjau kvėpuoti. Televizija, ta dėžutė, Lietuvoje tokia galinga! Galvojau, kam man toji Lietuva, ko veržiuosi, jei čia tiek daug pavydžių, piktų žmonių, – prisimena, koks skaudus buvo debiutas viešumoje. – Tačiau pabuvusi tarp ligoninės sienų pradėjau svarstyti: nejaugi tiek metų bėgu, skubu, organizuoju tam, kad kas nors mane palaužtų? Su savimi buvau susipykusi. Nutariau dar daugiau visko daryti – tegul labiau visi pavydi. Dabar kuo smarkiau loja, tuo man didesnis impulsas judėti į priekį. Dar loja? Dar ką nors darysiu!“
Galėjo filmuotis lietuviškuose serialuose ir italų televizijoje
Dabar jos pavardė minima ir gvildenant plastinių operacijų temą, ir „kriminalinę“ dainininkės Irmos Jurgelevičiūtės vedybų istoriją. Vaida atsidūsta, kad žurnalistai ją išpūtė, parašė, neva ir jai dėmesį rodęs atlikėjos išrinktasis. Manekenė nesigina: kaip ir kitos žinomos merginos, kartais sulaukia tų įstaigų gyventojų skambučių, bet su jais į kalbas nesileidžia ir nė vieno vardo nežino. „Neaišku, kodėl tokie dalykai dedasi… Viskas per mano gerumą. Tuo daug kas naudojasi. Kartą parašė, kad esu viena iš įžymybių, patyrusi nesuskaičiuojamą skaičių plastinių operacijų, – mini dar vieną spaudoje pasirodžiusią klaidinamą užuominą. – Tai mane įžeidė. Sakiau: eime pas gydytoją, tegul jis skaičiuoja mano operacijas, bet jei jam nepavyks jų tiek parodyti, teks žurnalistams praverti teismo duris.“
Vaida sutinka, kad plastinės operacijos – ne ta tema, kuria reikėtų nuolatos kalbėti, bet nesupranta, kodėl turėtų tai neigti, jei kas paklausia. Taip, prieš trejus metus ji pasididino krūtis. Pasakoja taip pasielgusi spontaniškai – matyt, dėl to, kad ne viena draugė tokią operaciją taip pat ketino darytis. „Man tai – nei privalumas, nei trūkumas. Dėl darbo šito tikrai nereikėjo. Aišku, neverta tokių operacijų viešinti, bet drebėti ir slėpti – irgi nėra dėl ko, – Vaida dėsto savo poziciją. – Girdėjau gerą repliką: jei Lietuva – už natūralumą, už tai, ką davė gamta, tai kodėl tvarkomės dantis? Senatvėje likime su vienu ir valgykime košes! Nesuprantu moterų, kurios gražinasi bet kokia kaina – nors ir turi sveikatos problemų. Tačiau jei penkiasdešimties turėsiu galimybių ir leis sveikata, kodėl negalėsiu pasigražinti ir dar kokį dešimtmetį būti laimingesnė, užuot žiūrėjusi į save veidrodyje ir verkusi?!“
Po „Lietuviškų grožybių“ Vaida sulaukė ir netikėtų, bet malonių skambučių – ją kvietė filmuotis poroje lietuviškų serialų. „Man buvo keista, nes niekada niekur nesu vaidinusi. Jeigu siūlė ne tarnaitės, o vienus iš pagrindinių vaidmenų, gal tikrai kokį talentą turiu“, – juokiasi manekenė. Supratusi, kad visko suspėti neįmanoma, aktorystės bandymų atsisakė, bet jos veidas pradėjo šmėžuoti televizijoje ir spaudoje. Vaida kvatoja pamažu įpratusi, kad yra „garsi manekenė iš Milano“. O kaip yra iš tiesų?
Pastaruoju metu į mados sostine vadinamą miestą Vaida važiuoja tik pasisvečiuoti. Tačiau trejus metus ten nuolatos gyveno ir dirbo. „Milane tempas būdavo tikrai didelis. Miegodavau po penkias valandas. Svajodavau: noriu mašinos. Atsiverčiu užrašų knygutę, suskaičiuoju, kiek reikės dirbti, kad jai sutaupyčiau – ir pirmyn, – pasakoja, visuomet turėjusi kokį nors tikslą. – Iš parodos bėgi į prezentaciją, iš jos – į parodų sales ir taip toliau. Italijoje man siūlė dirbti televizijoje, bet į tai visada žiūrėjau kaip į juoką. Nenorėjau sudaryti sutarčių, prisirišti. Grįžtu namo, reikia mašinai garažiuką pasistatyti – ir vėl išlekiu.“ Vaida prisipažįsta, kad iš pradžių, pamačiusi užrašyta „žymi manekenė iš Milano“, labai grauždavosi. „Kai mane pristato kaip garsų modelį, blogai jaučiuosi. Televizija sudarė tokį įvaizdį. Priklijavo etiketę, ir gerai, – mergina juokiasi įpratusi būti įvardijama kaip žinoma. – Niekada nesiekiau aukštumų. Nors buvau gavusi pasiūlymų imtis rimtų darbų, jais nepasinaudojau. Konkurse „Miss Photo Baltic“ buvau finalininkė, turėjau sutartį, bet viską nutraukiau. Kažkokia įdomi buvau – man to nereikėjo. Tačiau jeigu naudodamasi tuo, kad esu simpatiška, galiu uždirbti pinigėlių – kodėl gi ne?“
Klaipėdoje laukia mylimas žmogus
Anksčiau sakiusi, kad gyvena tarp Šiaulių, Vilniaus ir Milano, dabar vietoje mados sostinės Vaida mini Klaipėdą. Tikina sudėliojusi prioritetus ir supratusi, kad nori įsikurti Lietuvoje. „Daug keliavau, bet visada žinojau, kad grįšiu namo. Nors ir kokia čia būtų krizė, jei turi galvą ant pečių – nepražūsi, išsisuksi, kaip nors išgyvensi visus sunkumus. Man reikia savos kalbos, papročių, mąstymo. Pavargstu bendrauti itališkai ar angliškai. O kai būnu pikta, šneku tik lietuviškai.“
Nors patyrė, kad gražioms merginoms užsienyje lengviau, nors teigia, kad lietuviai vyrai bijo pasirodyti minkšti, todėl moterims skiria mažai dėmesio, būtent meilė ją sulaikė Lietuvoje. „Italai labai emocingi, daugumos nuoširdumas – vienadienis. Pradedi tikėti, kad jis tau dovanos saulę, bet kitą dieną pamatai, kad jos nėra, – kvatodama pasakoja. – Jiems trūksta pastovumo, o tai man labai nepatinka. Lietuvis, kad ir koks būtų, yra pastovus.“ Vaidą erzindavo italų dėmesys išorės blizgesiui. Pasakoja, kad per susitikimą pirmiausia jie lyg moterys nužvelgia, kaip esi apsirengusi, – nusivils, jei vilkėsi drabužiais ne iš naujausių kolekcijų. „Vyras turi būti vyriškas“, – įsitikinusi mergina.
Tiesa, apie jausmus jos gyvenimą pakeitusiam lietuviui kalba nenoriai. Jau senokai girdėti, kad manekenės mylimasis – jaunesnysis aktorės Eglės Jackaitės brolis Deividas. Vaida nenoromis tai patvirtina. „Tas žmogus – ne viešas, gerbiu jo apsisprendimą nelįsti į spaudą, – teisinasi. – Apie jį nenoriu pasakoti ne dėl to, kad slėpčiau ar nebūčiau tikra dėl savo jausmų, mūsų rytdienos. Viskas gerai, aš tik gerbiu jo poziciją.“
Dar neseniai teigusi, kad jos nesutramdys joks vyras, kad moterys bučiuojasi geriau, šiandien Vaida neneigia, jog yra įsimylėjusi, todėl daug laiko praleidžia pajūryje. „Esu iš tų žmonių, kurie kitų arti neprisileidžia. Turbūt jis buvo tas žmogus, kurio man reikėjo, – prisipažįsta. – Atsipeikėjau, kad jau gyvenu Klaipėdoje. Man taip nebūna! Aš vadovaujuosi protu. Kai turi viską pati spręsti, nėra su kuo pasidalyti rūpesčiais, įpranti racionaliai mąstyti. Gal net per daug visko sau kraunu. Tačiau kaip šįsyk ne logika rėmiausi, nežinau…“ Manekenė neslepia, kad meilė jos gyvenimą pakeitė iš esmės. Dar neseniai maniusi, kad į Milaną važinės, kol ten jausis reikalinga, šiandien ji ateitį sieja tik su Lietuva: „Mano gyvenime buvo tiek stotelių, kad kartais svarstydavau, ar kada nors pagaliau pasieksiu galutinę, kur norėčiau pabūti ilgiau. Kai svajodavau turėti mašiną, butą ar kirpyklą, meilės reikalus iš sykio atidėdavau į šalį. Man tie dalykai atrodė nesuderinami. Pasirodo, kai nori, gali ir protu, ir širdimi vadovautis.“
Kas rytą šuneliams ruošia kavą su pienu
Kol kas Vaida gyvena kelyje ir nuo to nepavargo. Sykiu su ja tai Šiauliuose, tai Klaipėdoje ar Vilniuje – ir keturi Jorkšyro terjerai: Otelija, Ula, Kempas ir Mila. Vaida kvatoja, kad kai policininkai sustabdo jos automobilį, visi keturi išlenda pro langus, tada pareigūnams telieka jai palinkėti gero kelio. Šunys – didžioji manekenės silpnybė, to ji nė neslepia. Pasakoja, kaip mažoji Mila susilaužė stuburą ir pusmetį buvo gydoma Kaune, o Vaida kas savaitę važiuodavo lankyti savo numylėtinės, kaip šilumą labai mėgstanti Otelija buvo patyrusi saulės smūgį. „Jie labai reiklūs. Kiekvieną rytą – kavytė su pienu, kas vakarą – arbata su pienu. Negaliu kavos gurkšnoti, jei augintiniams neparuošiu, – ant rankų kabinasi, – juokdamasi pasakoja apie keturkojų įnamių silpnybes. – Žinau, daug kas kalbės, kad Židonytė – nenormali. Visi sako, kad šunis per daug sureikšminu. Taip, tai žiauri mano yda, bet ne pati blogiausia: kas į narkotikus ar alkoholį linkęs, o aš myliu šunis… Man jie – viskas. Jei kada nors turėsiu pakankamai lėšų, atidarysiu labai gerą šunų prieglaudą. Turbūt praeitame gyvenime buvau šuo. Jei pamatau gatvėje benamį gyvūną ir šalia yra parduotuvė, visada jam nuperku dešros! Gal kai turėsiu vaikų, požiūris pasikeis. Tačiau dabar šunų klausimu – kas ne su manimi, tas prieš mane.“
Atvėsus orams Vaida savo „jorkų“ ketvertą aprengia specialiais drabužiais. Šunų apdarams jos bute Šiauliuose – atskira spinta. Pasirausę lentynose aptiktume ne vieną garsių dizainerių logotipu pažymėtą aksesuarą. Vaida kvatoja nebesanti tokia kvaila ir labai brangių drabužėlių savo numylėtiniams užsienio salonuose nebeperkanti, nors, neslepia, kai buvo jaunesnė, nutikdavo visko. „Milanas tikrai sugadina žmones: ten negali bet kaip rengtis – nepritapsi prie žmonių. Pasirodo naujų kolekcijų – jas ir rinkis. Užsuki į „Gucci“, nusiperki striukelę. O kaip šuniukai? Eini ir į jiems skirtą skyrių“, – manekenė juokiasi, kad gyvendama Lietuvoje tiek dėmesio nebeskirianti nei savo, nei šunelių apdarams.
Niekam neleidau, kad mane skriaustų
Pasakodama ištraukas iš spalvingo savo gyvenimo Vaida kelis kartus užsimena: „Manęs gyvenimas nelepino.“ Ką tai reiškia? „Mano išorė – apgaulinga. Kai žmonės artimiau su manimi susipažįsta, kardinaliai pakeičia nuomonę. Esu viena – kaip kareivis, neturiu brolių ar seserų. Nuo pat vaikystės išmokau dėl savęs kovoti, – mintimis grįžta į praeitį. – Nuo mokyklos laikų niekam neleidau, kad mane skriaustų. Gal tėvų buvo toks požiūris: jei tave puola, turi gintis. Visą gyvenimą dėl savęs kovoju ir, ko nereikia, neprisileidžiu per arti. Mano tėvai – paprasti žmonės. Jie gyveno savo gyvenimą. Supratau, kad negaliu jų apkrauti. Paauglystėje per konkursus laimėjusi kosmetikos, kvepalų, kitokių dovanų parduodavau ir už gautus pinigus nusipirkdavau, tarkim, žieminius batus. Aš – ne iš tokios šeimos, kurioje užtenka spragtelėti pirštais ir viską turėsi. Kiek atsimenu, taip niekada nebuvo ir tuo džiaugiuosi. Gyvenimas mane užgrūdino. Dėl to nebijau rizikuoti, eiti, bandyti. Manau, kad, norint ko nors pasiekti, reikia daugiau entuziazmo, azarto.“
Manekenė pasakoja nuo šešiolikos metų save beveik pati išlaikanti. Žinoma, kai reikia, padeda tėvai. Devyniolikos Šiauliuose nusipirko butą – tada jis kainavo kelis tūkstančius dolerių. „Tuomet tai atrodė tokie pinigai! Šiek tiek pasiskolinau, šiek tiek užsidirbau“, – juokiasi veikli mergina. Ji buvo sukrėsta, kai praėjusių metų pabaigoje namuose „pasisvečiavo“ vagys. Prisipažįsta, kad dabar juose vis dar nesmagiai jaučiasi, negali susitaikyti su tuo, kad kažkas lietė jos daiktus. „Man namai – vieta, kur jaučiuosi saugi, žinau, kad niekas nepalies, nenuskriaus, neapkalbės“, – prasitaria, kad jei širdis nenurims, būstą ryšis keisti.
Princai dažniausiai nujoja į kitą pusę
Pavargusi nuo šurmulio ir įtempto ritmo manekenė sako supratusi, kad be grožio, mados reikalų gyventi būtų sudėtinga: juk tame pasaulyje sukasi nuo keturiolikos metų! 1999 metais konkurse „Mis Šiaulių kraštas“ laimėjusi Mis foto ir Mis publikos titulus, šiemet jau trečiąsyk jį rengs pati. Neslepia turinti ambicijų kada nors organizuoti ir tarptautinius grožio konkursus. „Man žiauriai patinka stebėti, kaip jaučiasi konkursui besiruošiančios merginos, ir prisiminti, kaip tokio amžiaus jaučiausi pati. Joms sakau, kad nebūtina specialiai naudotis savo grožiu – jis ir taip yra papildas. Reikia pačioms skintis kelią, – pasakoja, kad mielai dalijasi savo patirtimi. – Ir labai garsiai kartoju, kad visi princai ant baltų žirgų nujoja ne į tą pusę, tikrai ne pas mus. Jeigu sustos – labai gerai, bet geriau apie tai negalvoti.“ Vaida supranta, kad grožio konkursai – ne ta sritis, iš kurios būtų galima gyventi, todėl neseniai Šiauliuose atidarė grožio namus „Classy Beauty“. Vaida pati rūpinosi salono kūrimo reikalais ir ne sykį susidūrė su nepatikliais žvilgsniais – ko ta ilgakojė nori?
„Pikta, kad daug kas vis dar tiki senoviniu stereotipu: jei graži, vadinasi, neprotinga, nejaugi sugebėjo pati įkurti saloną – tikriausiai kas nors tai padarė. Gal būtų buvę neblogai, jei kas man tokį verslą būtų dovanojęs, bet manau, kad princų ant baltų žirgų nebėra, – kvatoja Vaida ir prisipažįsta jau įpratusi prie apkalbų. – Šiauliuose dabar verda diskusijos, nejaugi Židonytė pati saloną įkūrė, iš kur turi tiek pinigų? Taip kalbėdamas žmogus pasirodo esąs tokio siauro mąstymo… Juk salonui įrengti paėmiau banko paskolą.“
Gali būti, kad grožio saloną ji atidarys ir Klaipėdoje. Tada – Vilniuje. Vaida neabejoja, kad sostinė – didžiausių galimybių miestas. „Negaliu turėti trejų namų ir trijų porų šlepečių kiekvienuose… Nors dabar kaip tik taip gyvenu ir kol kas man gerai, – Vaidai patinka būti kelyje. – Tačiau esu moteris, turiu motiniškų instinktų. O jei dar apie tai pradėsiu galvoti (jau galvoju!), tada ir bus priežastis sustoti.“ Galbūt Lietuvos sostinė bus stotelė ir ji supras norinti sustoti visam laikui. Šiandien Vaida tikra, kad ta vieta bus tikrai ne kur nors Europoje ar pasaulyje.
Paprasta, plepi mergina iš Šiaulių – tokia Vaida atrodo, kai gerdama rytinę kavą ir valgydama varškę su uogiene pasakoja apie savo gyvenimą. Viešas jis tapo prieš daugiau nei metus, kai 2007-ųjų rudenį ilgakojė manekenė ėmė šmėžuoti televizijos rodomame realybės šou „Lietuviškos grožybės“. Tuo metu daugiausia laiko praleisdavo Milane, kur gyveno ir dirbo modeliu. Kelioms dienoms grįžusią namo ją ir užklupo laidos kūrėjai. Žadėjo, kad bus linksma, todėl ilgai nedvejojusi, kaip ir patarė šou rengėjai, prisikrovė tris lagaminus vakarinių sunkelių ir aukštakulnių, prigriebė vieną iš savo Jorkšyro terjerų ir išlėkė į kaimą. Šiauliuose gimusi ir augusi, tikra miestietė, ji su dar dviem projekto dalyvėmis pateko į užkampį ir akimirksniu suprato, kad lagaminų su puošmenomis čia neprireiks... Laikas mėginant išgyventi neįprastoje aplinkoje buvo smagus. Ir dabar Vaida mielai jį prisimena. „Esu linksmų plaučių mergina, žinojau, į kokį projektą einu ir stengiausi į tai įsijausti“, – juokiasi. Tačiau nemanė, kad netrukus internete pasipils tokių negailestingų komentarų. Juos perskaičius sutriko sveikata, ir Vaida pirmąsyk atsidūrė ligoninėje. „Atrodo, stengėmės, žmones juokinome, o sulaukėme tokio atsako… Po „Lietuviškų grožybių“ palūžau, sušlubavo širdis. Gulėjau lovoje ir negalėjau kvėpuoti. Televizija, ta dėžutė, Lietuvoje tokia galinga! Galvojau, kam man toji Lietuva, ko veržiuosi, jei čia tiek daug pavydžių, piktų žmonių, – prisimena, koks skaudus buvo debiutas viešumoje. – Tačiau pabuvusi tarp ligoninės sienų pradėjau svarstyti: nejaugi tiek metų bėgu, skubu, organizuoju tam, kad kas nors mane palaužtų? Su savimi buvau susipykusi. Nutariau dar daugiau visko daryti – tegul labiau visi pavydi. Dabar kuo smarkiau loja, tuo man didesnis impulsas judėti į priekį. Dar loja? Dar ką nors darysiu!“
Galėjo filmuotis lietuviškuose serialuose ir italų televizijoje
Dabar jos pavardė minima ir gvildenant plastinių operacijų temą, ir „kriminalinę“ dainininkės Irmos Jurgelevičiūtės vedybų istoriją. Vaida atsidūsta, kad žurnalistai ją išpūtė, parašė, neva ir jai dėmesį rodęs atlikėjos išrinktasis. Manekenė nesigina: kaip ir kitos žinomos merginos, kartais sulaukia tų įstaigų gyventojų skambučių, bet su jais į kalbas nesileidžia ir nė vieno vardo nežino. „Neaišku, kodėl tokie dalykai dedasi… Viskas per mano gerumą. Tuo daug kas naudojasi. Kartą parašė, kad esu viena iš įžymybių, patyrusi nesuskaičiuojamą skaičių plastinių operacijų, – mini dar vieną spaudoje pasirodžiusią klaidinamą užuominą. – Tai mane įžeidė. Sakiau: eime pas gydytoją, tegul jis skaičiuoja mano operacijas, bet jei jam nepavyks jų tiek parodyti, teks žurnalistams praverti teismo duris.“
Vaida sutinka, kad plastinės operacijos – ne ta tema, kuria reikėtų nuolatos kalbėti, bet nesupranta, kodėl turėtų tai neigti, jei kas paklausia. Taip, prieš trejus metus ji pasididino krūtis. Pasakoja taip pasielgusi spontaniškai – matyt, dėl to, kad ne viena draugė tokią operaciją taip pat ketino darytis. „Man tai – nei privalumas, nei trūkumas. Dėl darbo šito tikrai nereikėjo. Aišku, neverta tokių operacijų viešinti, bet drebėti ir slėpti – irgi nėra dėl ko, – Vaida dėsto savo poziciją. – Girdėjau gerą repliką: jei Lietuva – už natūralumą, už tai, ką davė gamta, tai kodėl tvarkomės dantis? Senatvėje likime su vienu ir valgykime košes! Nesuprantu moterų, kurios gražinasi bet kokia kaina – nors ir turi sveikatos problemų. Tačiau jei penkiasdešimties turėsiu galimybių ir leis sveikata, kodėl negalėsiu pasigražinti ir dar kokį dešimtmetį būti laimingesnė, užuot žiūrėjusi į save veidrodyje ir verkusi?!“
Po „Lietuviškų grožybių“ Vaida sulaukė ir netikėtų, bet malonių skambučių – ją kvietė filmuotis poroje lietuviškų serialų. „Man buvo keista, nes niekada niekur nesu vaidinusi. Jeigu siūlė ne tarnaitės, o vienus iš pagrindinių vaidmenų, gal tikrai kokį talentą turiu“, – juokiasi manekenė. Supratusi, kad visko suspėti neįmanoma, aktorystės bandymų atsisakė, bet jos veidas pradėjo šmėžuoti televizijoje ir spaudoje. Vaida kvatoja pamažu įpratusi, kad yra „garsi manekenė iš Milano“. O kaip yra iš tiesų?
Pastaruoju metu į mados sostine vadinamą miestą Vaida važiuoja tik pasisvečiuoti. Tačiau trejus metus ten nuolatos gyveno ir dirbo. „Milane tempas būdavo tikrai didelis. Miegodavau po penkias valandas. Svajodavau: noriu mašinos. Atsiverčiu užrašų knygutę, suskaičiuoju, kiek reikės dirbti, kad jai sutaupyčiau – ir pirmyn, – pasakoja, visuomet turėjusi kokį nors tikslą. – Iš parodos bėgi į prezentaciją, iš jos – į parodų sales ir taip toliau. Italijoje man siūlė dirbti televizijoje, bet į tai visada žiūrėjau kaip į juoką. Nenorėjau sudaryti sutarčių, prisirišti. Grįžtu namo, reikia mašinai garažiuką pasistatyti – ir vėl išlekiu.“ Vaida prisipažįsta, kad iš pradžių, pamačiusi užrašyta „žymi manekenė iš Milano“, labai grauždavosi. „Kai mane pristato kaip garsų modelį, blogai jaučiuosi. Televizija sudarė tokį įvaizdį. Priklijavo etiketę, ir gerai, – mergina juokiasi įpratusi būti įvardijama kaip žinoma. – Niekada nesiekiau aukštumų. Nors buvau gavusi pasiūlymų imtis rimtų darbų, jais nepasinaudojau. Konkurse „Miss Photo Baltic“ buvau finalininkė, turėjau sutartį, bet viską nutraukiau. Kažkokia įdomi buvau – man to nereikėjo. Tačiau jeigu naudodamasi tuo, kad esu simpatiška, galiu uždirbti pinigėlių – kodėl gi ne?“
Klaipėdoje laukia mylimas žmogus
Anksčiau sakiusi, kad gyvena tarp Šiaulių, Vilniaus ir Milano, dabar vietoje mados sostinės Vaida mini Klaipėdą. Tikina sudėliojusi prioritetus ir supratusi, kad nori įsikurti Lietuvoje. „Daug keliavau, bet visada žinojau, kad grįšiu namo. Nors ir kokia čia būtų krizė, jei turi galvą ant pečių – nepražūsi, išsisuksi, kaip nors išgyvensi visus sunkumus. Man reikia savos kalbos, papročių, mąstymo. Pavargstu bendrauti itališkai ar angliškai. O kai būnu pikta, šneku tik lietuviškai.“
Nors patyrė, kad gražioms merginoms užsienyje lengviau, nors teigia, kad lietuviai vyrai bijo pasirodyti minkšti, todėl moterims skiria mažai dėmesio, būtent meilė ją sulaikė Lietuvoje. „Italai labai emocingi, daugumos nuoširdumas – vienadienis. Pradedi tikėti, kad jis tau dovanos saulę, bet kitą dieną pamatai, kad jos nėra, – kvatodama pasakoja. – Jiems trūksta pastovumo, o tai man labai nepatinka. Lietuvis, kad ir koks būtų, yra pastovus.“ Vaidą erzindavo italų dėmesys išorės blizgesiui. Pasakoja, kad per susitikimą pirmiausia jie lyg moterys nužvelgia, kaip esi apsirengusi, – nusivils, jei vilkėsi drabužiais ne iš naujausių kolekcijų. „Vyras turi būti vyriškas“, – įsitikinusi mergina.
Tiesa, apie jausmus jos gyvenimą pakeitusiam lietuviui kalba nenoriai. Jau senokai girdėti, kad manekenės mylimasis – jaunesnysis aktorės Eglės Jackaitės brolis Deividas. Vaida nenoromis tai patvirtina. „Tas žmogus – ne viešas, gerbiu jo apsisprendimą nelįsti į spaudą, – teisinasi. – Apie jį nenoriu pasakoti ne dėl to, kad slėpčiau ar nebūčiau tikra dėl savo jausmų, mūsų rytdienos. Viskas gerai, aš tik gerbiu jo poziciją.“
Dar neseniai teigusi, kad jos nesutramdys joks vyras, kad moterys bučiuojasi geriau, šiandien Vaida neneigia, jog yra įsimylėjusi, todėl daug laiko praleidžia pajūryje. „Esu iš tų žmonių, kurie kitų arti neprisileidžia. Turbūt jis buvo tas žmogus, kurio man reikėjo, – prisipažįsta. – Atsipeikėjau, kad jau gyvenu Klaipėdoje. Man taip nebūna! Aš vadovaujuosi protu. Kai turi viską pati spręsti, nėra su kuo pasidalyti rūpesčiais, įpranti racionaliai mąstyti. Gal net per daug visko sau kraunu. Tačiau kaip šįsyk ne logika rėmiausi, nežinau…“ Manekenė neslepia, kad meilė jos gyvenimą pakeitė iš esmės. Dar neseniai maniusi, kad į Milaną važinės, kol ten jausis reikalinga, šiandien ji ateitį sieja tik su Lietuva: „Mano gyvenime buvo tiek stotelių, kad kartais svarstydavau, ar kada nors pagaliau pasieksiu galutinę, kur norėčiau pabūti ilgiau. Kai svajodavau turėti mašiną, butą ar kirpyklą, meilės reikalus iš sykio atidėdavau į šalį. Man tie dalykai atrodė nesuderinami. Pasirodo, kai nori, gali ir protu, ir širdimi vadovautis.“
Kas rytą šuneliams ruošia kavą su pienu
Kol kas Vaida gyvena kelyje ir nuo to nepavargo. Sykiu su ja tai Šiauliuose, tai Klaipėdoje ar Vilniuje – ir keturi Jorkšyro terjerai: Otelija, Ula, Kempas ir Mila. Vaida kvatoja, kad kai policininkai sustabdo jos automobilį, visi keturi išlenda pro langus, tada pareigūnams telieka jai palinkėti gero kelio. Šunys – didžioji manekenės silpnybė, to ji nė neslepia. Pasakoja, kaip mažoji Mila susilaužė stuburą ir pusmetį buvo gydoma Kaune, o Vaida kas savaitę važiuodavo lankyti savo numylėtinės, kaip šilumą labai mėgstanti Otelija buvo patyrusi saulės smūgį. „Jie labai reiklūs. Kiekvieną rytą – kavytė su pienu, kas vakarą – arbata su pienu. Negaliu kavos gurkšnoti, jei augintiniams neparuošiu, – ant rankų kabinasi, – juokdamasi pasakoja apie keturkojų įnamių silpnybes. – Žinau, daug kas kalbės, kad Židonytė – nenormali. Visi sako, kad šunis per daug sureikšminu. Taip, tai žiauri mano yda, bet ne pati blogiausia: kas į narkotikus ar alkoholį linkęs, o aš myliu šunis… Man jie – viskas. Jei kada nors turėsiu pakankamai lėšų, atidarysiu labai gerą šunų prieglaudą. Turbūt praeitame gyvenime buvau šuo. Jei pamatau gatvėje benamį gyvūną ir šalia yra parduotuvė, visada jam nuperku dešros! Gal kai turėsiu vaikų, požiūris pasikeis. Tačiau dabar šunų klausimu – kas ne su manimi, tas prieš mane.“
Atvėsus orams Vaida savo „jorkų“ ketvertą aprengia specialiais drabužiais. Šunų apdarams jos bute Šiauliuose – atskira spinta. Pasirausę lentynose aptiktume ne vieną garsių dizainerių logotipu pažymėtą aksesuarą. Vaida kvatoja nebesanti tokia kvaila ir labai brangių drabužėlių savo numylėtiniams užsienio salonuose nebeperkanti, nors, neslepia, kai buvo jaunesnė, nutikdavo visko. „Milanas tikrai sugadina žmones: ten negali bet kaip rengtis – nepritapsi prie žmonių. Pasirodo naujų kolekcijų – jas ir rinkis. Užsuki į „Gucci“, nusiperki striukelę. O kaip šuniukai? Eini ir į jiems skirtą skyrių“, – manekenė juokiasi, kad gyvendama Lietuvoje tiek dėmesio nebeskirianti nei savo, nei šunelių apdarams.
Niekam neleidau, kad mane skriaustų
Pasakodama ištraukas iš spalvingo savo gyvenimo Vaida kelis kartus užsimena: „Manęs gyvenimas nelepino.“ Ką tai reiškia? „Mano išorė – apgaulinga. Kai žmonės artimiau su manimi susipažįsta, kardinaliai pakeičia nuomonę. Esu viena – kaip kareivis, neturiu brolių ar seserų. Nuo pat vaikystės išmokau dėl savęs kovoti, – mintimis grįžta į praeitį. – Nuo mokyklos laikų niekam neleidau, kad mane skriaustų. Gal tėvų buvo toks požiūris: jei tave puola, turi gintis. Visą gyvenimą dėl savęs kovoju ir, ko nereikia, neprisileidžiu per arti. Mano tėvai – paprasti žmonės. Jie gyveno savo gyvenimą. Supratau, kad negaliu jų apkrauti. Paauglystėje per konkursus laimėjusi kosmetikos, kvepalų, kitokių dovanų parduodavau ir už gautus pinigus nusipirkdavau, tarkim, žieminius batus. Aš – ne iš tokios šeimos, kurioje užtenka spragtelėti pirštais ir viską turėsi. Kiek atsimenu, taip niekada nebuvo ir tuo džiaugiuosi. Gyvenimas mane užgrūdino. Dėl to nebijau rizikuoti, eiti, bandyti. Manau, kad, norint ko nors pasiekti, reikia daugiau entuziazmo, azarto.“
Manekenė pasakoja nuo šešiolikos metų save beveik pati išlaikanti. Žinoma, kai reikia, padeda tėvai. Devyniolikos Šiauliuose nusipirko butą – tada jis kainavo kelis tūkstančius dolerių. „Tuomet tai atrodė tokie pinigai! Šiek tiek pasiskolinau, šiek tiek užsidirbau“, – juokiasi veikli mergina. Ji buvo sukrėsta, kai praėjusių metų pabaigoje namuose „pasisvečiavo“ vagys. Prisipažįsta, kad dabar juose vis dar nesmagiai jaučiasi, negali susitaikyti su tuo, kad kažkas lietė jos daiktus. „Man namai – vieta, kur jaučiuosi saugi, žinau, kad niekas nepalies, nenuskriaus, neapkalbės“, – prasitaria, kad jei širdis nenurims, būstą ryšis keisti.
Princai dažniausiai nujoja į kitą pusę
Pavargusi nuo šurmulio ir įtempto ritmo manekenė sako supratusi, kad be grožio, mados reikalų gyventi būtų sudėtinga: juk tame pasaulyje sukasi nuo keturiolikos metų! 1999 metais konkurse „Mis Šiaulių kraštas“ laimėjusi Mis foto ir Mis publikos titulus, šiemet jau trečiąsyk jį rengs pati. Neslepia turinti ambicijų kada nors organizuoti ir tarptautinius grožio konkursus. „Man žiauriai patinka stebėti, kaip jaučiasi konkursui besiruošiančios merginos, ir prisiminti, kaip tokio amžiaus jaučiausi pati. Joms sakau, kad nebūtina specialiai naudotis savo grožiu – jis ir taip yra papildas. Reikia pačioms skintis kelią, – pasakoja, kad mielai dalijasi savo patirtimi. – Ir labai garsiai kartoju, kad visi princai ant baltų žirgų nujoja ne į tą pusę, tikrai ne pas mus. Jeigu sustos – labai gerai, bet geriau apie tai negalvoti.“ Vaida supranta, kad grožio konkursai – ne ta sritis, iš kurios būtų galima gyventi, todėl neseniai Šiauliuose atidarė grožio namus „Classy Beauty“. Vaida pati rūpinosi salono kūrimo reikalais ir ne sykį susidūrė su nepatikliais žvilgsniais – ko ta ilgakojė nori?
„Pikta, kad daug kas vis dar tiki senoviniu stereotipu: jei graži, vadinasi, neprotinga, nejaugi sugebėjo pati įkurti saloną – tikriausiai kas nors tai padarė. Gal būtų buvę neblogai, jei kas man tokį verslą būtų dovanojęs, bet manau, kad princų ant baltų žirgų nebėra, – kvatoja Vaida ir prisipažįsta jau įpratusi prie apkalbų. – Šiauliuose dabar verda diskusijos, nejaugi Židonytė pati saloną įkūrė, iš kur turi tiek pinigų? Taip kalbėdamas žmogus pasirodo esąs tokio siauro mąstymo… Juk salonui įrengti paėmiau banko paskolą.“
Gali būti, kad grožio saloną ji atidarys ir Klaipėdoje. Tada – Vilniuje. Vaida neabejoja, kad sostinė – didžiausių galimybių miestas. „Negaliu turėti trejų namų ir trijų porų šlepečių kiekvienuose… Nors dabar kaip tik taip gyvenu ir kol kas man gerai, – Vaidai patinka būti kelyje. – Tačiau esu moteris, turiu motiniškų instinktų. O jei dar apie tai pradėsiu galvoti (jau galvoju!), tada ir bus priežastis sustoti.“ Galbūt Lietuvos sostinė bus stotelė ir ji supras norinti sustoti visam laikui. Šiandien Vaida tikra, kad ta vieta bus tikrai ne kur nors Europoje ar pasaulyje.
