1.Jų kojos pasako daug.
Jei vaikinas vynioja savo kojas aplink kėdės ar taburetės kojas, tai yra požymis, kad jis tikslingai kažką slepia, t.y. tiesą.
2.Jo kalbėjime atsiras pauzių.
Paklauskite paprasto klausimo – „Kur buvai vakar vakare?“ ar netgi „Tu mane apgaudinėji?“ Jei prieš atsakydamas jis padarys ilgą pauzę ar pakartos klausimą, reiškia, jog kažkas ne taip.
3.Jų nykščiai išduoda apie nepatogią situaciją.
Jei jis stovi susikišęs visas rankas į kišenes, kitaip tariant, jo nykščiai nėra iškišti, tai reiškia, jog jis nervinasi. Jums belieka pagalvoti kodėl.
4.Jie negali meluoti kita tvarka.
Jei jis pasakoja istoriją, o jums kažkas kelia įtarimų, užduokite klausimų, kurie priverstų jį papasakoti įvykius kita tvarka. Asmuo, kuris išgalvojo istoriją, gali ją papasakoti a, b, c, d tvarka, jis dažnai to nesugebės padaryti a, d, c, b tvarka.
5.Jie gūžtelės pečiais jiems nepatogiose situacijose.
Jei jis kažką tvirtins – pvz., „Aš vakar vakare buvau su savo bičiuliais!” – ir tuo metu gūžtelės vienu ar abiem pečiais, sekite jo judesius. Toks judesys atskleidžia, jog jis lieka abejingas tam, ką sako.
6.Jie turi daug „bet“.
Įsiklausykite į jo frazes: „Aš žinau, kad tu pamanysi, jog tai keista, bet...” arba „Tu nepatikėsi, bet...” Yra galimybė, jog po to jis pasakys melą.
7.Jų liežuviai niekada nemeluoja.
Jei jūs kažkam užduodate klausimą ir jis staiga prieš atsakymas kišteli liežuvį ar palaižo savo lūpas, reiškia, jog tuo metu jis mąsto, kaip kažką nuslėpti.
8. Jie atlaikys jūsų įdėmų žvilgsnį.
Kartais melagis taip trokšta įrodyti savo nuoširdumą, jog jis žiūrės tiesiai jums į akis, bandydamas jums įrodyti, kad jis neturi ko slėpti.
9.Jie negali prisitaikyti.
Kaip melagis negali pakeisti melagingo pasakojimo įvykių tvarkos, taip jis nesugeba prisitaikyti, kai vienas iš pasakojimo komponentų yra paneigiamas. Taigi jei jį apkaltinsite tam tikro dalyko melavimu ir jei jis vis dar atsisakys pakeisti savo istoriją, galite būti tikra, kad visas pasakojimas yra melagystė.
10.Jį gali išduoti rankos.
Jie meluodami nesąmoningai gali laikyti savo ranką arti veido – kasyti nosį, trinti akis ar glostyti smakrą – kad „užblokuotų“ savo žodžius, kuriuos taria jo lūpos.
