Kun.J.Petrošius gimė 1921 m. gruodžio 19 d. Reistų kaime, Šilalės valsčiuje, Tauragės apskrityje. Lankė Tauragės gimnaziją, mokytojavo Kvėdarnos valsčiuje, studijavo Telšių ir Eichšteto (Eichstätt, Vokietija) kunigų seminarijose.
1947–1955 m. įsijungė į Strasbūro lietuvių draugijos veiklą, 1951 m. Miulūzo (Mulhouse, Prancūzija) mieste buvo įšventintas į kunigus. 1955 m. jis buvo pakviestas kaip kunigas į valstybės sostinę, kur buvo daugiau lietuvių. Čia prasidėjo didysis prel. J.Petrošiaus veiklos ir darbo laikotarpis, kai jo parapijiečiais tapo visos Prancūzijos lietuviai (po kurio laiko dar prisidėjo Belgijos ir Olandijos lietuvių sielovada).
Nuo 1955 m. prelatas tapo Lietuvių katalikų misijos Paryžiuje ilgamečiu vadovu – išbuvo vietos lietuvių sielovados tarnystėje net iki 2006-ųjų, tad daugiau kaip 50 metų!
Jam ilgus metus (1958–1981 m.) patikėtas ir Prancūzijos lietuvių bendruomenės vairas. Prel. J.Petrošius labai rūpindavosi provincijos lietuviais, kas vasarą savo lengvuoju motociklu lankydavo daugelį lietuvių tolimose apylinkėse, vienišų ir su šeimomis.
lietuviams.com nuotr./Prelatas Jonas Petrošius |
Paryžiuje jis susižinojo apie lietuvių seseles – vienuoles, išsibarsčiusias po įvairias kongregacijas (manoma, jog Prancūzijos vienuolynuose iš viso buvo apie 100 seselių). Prel. J.Petrošius jas lankydavo, vesdavo rekolekcijas, dvidešimt metų kasmet organizuodavo joms dviejų savaičių poilsio ir maldų dienas.
Jo pastangomis 1958 metais Šv. Kazimiero 500-ųjų gimimo metinių sukakties proga Paryžiuje buvo surengtas įspūdingas minėjimas (dalyvaujant vienam žinomiausių pokario Europos politikų Robertui Schumanui), taip pat du kartus – 1976 ir 1981 metais – Europos lietuviškųjų studijų savaitės.
Prelato rūpečiu išleisti Sibiro lietuvių tremtinių maldų knygelės leidimai (1967 m. ir 1968 m.) dviem kalbomis: „Marija, gelbėk mus – Marie, sois notre secours“. Ne be jo pagalbos išeidavo ir „Prancūzijos Lietuvių Žinios“, kurioms vis ruošdavo medžiagą, o nuo 1966 metų ir pats biuletenį du dešimtmečius redagavo. Tais sunkiais okupacijos metais prel. J.Petrošius buvo vietos lietuvių siela, neblėstantis religinio ir tautinio gyvenimo žiburėlis. 1999 m. PrLB taryba prel. J.Petrošiui už ilgametę veiklą Lietuvių bendruomenės labui suteikė Bendruomenės Tarybos garbės pirmininko vardą.