Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Antrasis daiktų gyvenimas

Doloresa Greivytė
"Ji" / Doloresa Greivytė
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
A A

Gyvendami vartotojiškoje visuomenėje, retai susimąstome, kad daiktai, kurie mums nebereikalingi, kitiems gali suteikti daug džiaugsmo. Na, o tie, kurie sugalvoja, kaip prikelti daiktus antram gyvenimui, džiaugiasi ne tik gražiomis idėjomis, bet ir būriu naujų draugų bei bendraminčių.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Doloresa Greivytė
„Daiktą reikia gerbti“

Apkeliavusi ne vieną Europos šalį ir mačiusi daug šaunių blusų turgelių, Doloresa Greivytė, padedama draugių, prieš trejetą vasarų vieną tokių nusprendė suorganizuoti ir Vilniuje. „Renginukas maloniai nustebino, – prisimena pašnekovė. – Norinčiųjų atsikratyti senų, atsibodusių ir susirasti naujų, įdomesnių daiktų sugužėjo išties nemažai.

Mūsų projekto tikslas – skatinti vartoti tikslingai. Jei daiktas nebereikalingas, padovanok jį kitam, iškeisk arba parduok. Svarbu, kad daiktai nesikauptų, o paskui nebūtų išmetami į sąvartyną. Daiktą reikia gerbti“, – įsitikinusi Doloresa.

„Mes rengiame ne tik sekmadienio turgus, bet ir organizuojame koncertus, dirbtuves. Stengiamės suburti bendruomenę ir visi drauge nuveikti ką nors gražaus. Nenorime, kad žmonės čia ateitų dirbti. Trokštame, kad visi susirinktų smagiai praleisti laiką.

Po trejų veiklos metų galiu pasakyti, kad „užgyvenome“ išties daug lankytojų: tiek pardavėjų, tiek pirkėjų. Žinoma, mūsų blusų turgus ne toks didelis kaip kitose šalyse, bet ir ta minia, kuri pas mus susirenka, išties džiugina.“

Vilma Kubilienė
Vilma Kubilienė

Vilma Kubilienė
„Gera jaustis reikalingiems“

„Galvoje visada kirbėjo mintis apie veiklą, kuri būtų prasminga, įdomi bei naudinga ne tik man, bet ir kitiems. Taip Kauno senamiestyje duris atvėrė knygynėlis. Neįprastas. Toks, kuriame knygų galima ne tik įsigyti pigiau, bet ir išsinuomoti ar parduoti savo perskaitytas. Siekiame, kad antram gyvenimui pabustų nepelnytai užsigulėję, pamiršti leidiniai“, – šaunios idėjos gimimą prisimena skaitytų knygų knygyno „Žmonių knygos“ įkūrėja Vilma Kubilienė.

„Per daugiau nei pusę metų sulaukėme begalės gražių atsiliepimų ir padėkų. „To seniai reikėjo“, „puiki idėja“, „šaunu“ – kartoja mus vis dar „atrandantys“ knygų mylėtojai. Labai gera jaustis reikalingiems.

Vis dar stebiuosi, kad į mūsų knygyną užsukantys žmonės mielai perka senas vaikiškas knygeles. Jos ypač sušildo vyresniųjų širdis. Įdomu ir tai, kad senesnio leidimo knygoms pirmenybę teikia nemažai žmonių. Pastarieji skundžiasi, kad senesniųjų vertimai buvo vertingesni ir įdomesni. Be to, dabartiniai leidiniai gerokai „išpūsti“ – knygą nepatogu nei nešiotis, nei įsidėti į rankinę.“

Andrė Jarutytė
Andrė Jarutytė

Andrė Jarutytė
„Galimybė mainytis žmones džiugina“

„Erdvės, kurioje gali keistis, parduoti ar dovanoti daiktus, poreikis egzistuoja jau šimtmečius. Ilgai tokiomis vietomis buvo miestų aikštės, paviljonai. Dabar didžiausia verslo platforma ir vieta susitikti yra internetas“, – neabejoja mainų svetainės „Mainyk.lt“, jau subūrusios 38 tūkstančius keistis ir parduoti trokštančių vartotojų, administratorė Andrė Jarutytė.

„2008 m. įkurta mūsų svetainė siekia suteikti daiktams antrą gyvenimą, o lankytojams pasiūlyti vertingų, vienetinių, kurtų rankomis dalykų. Tokios svetainės negyvuotų ne tik be asmeninio kiekvieno vartotojo intereso, bet ir be suvokimo, kad nepirkdami naujų daiktų, o keisdamiesi senais mažiname besaikį vartojimą.

Iš pradžių puslapio politika daiktais leido tik mainytis. Deja, greitai pastebėjome, kad žmonės juos nusiperka slapta. Taigi idėją teko šiek tiek pakoreguoti. Juk iš tiesų pagrindinė mintis yra suteikti daiktams antrą gyvenimą, o kaip tai padaryti, tebūnie žmonių asmeninis reikalas.“

Milda Mitkutė
Milda Mitkutė

Milda Mitkutė
„Noras pirkti nesvetimas ir man“

„Kaip ir kiekvienos moters, mano spintoje kažkada buvo labai daug drabužių, kurių nedėvėjau. Noras prisipirkti to, ko nereikia, nesvetimas dažnai iš mūsų. Ilgai kauptus apdarus atiduoti taip pat ne visada kyla ranka, todėl geriausia išeitis – išmainyti arba parduoti. Draugių, norinčių „išvalyti“ mano ir savo spintas, deja, neatsirado, tad teko bendraminčių ieškoti kitur“, – moteriškas nuodėmes išpažįsta svetainės „Manodrabuziai.lt“ įkūrėja Milda Mitkutė.

„Projektas, kurio pagrindinis tikslas – skatinti vartoti prasmingiau, gana greitai subūrė gausų vartotojų ratą. Šiuo metu turime net 70 tūkstančių registruotų narių, kurie siūlo 350 tūkstančių drabužių.“

Milda sutinka, kad prekę apžiūrėti internete nepatogu. Tad užversta svetainės lankytojų laiškais moteris suskubo įkurti nuolatinį mainų tašką. „Vilniuje, prekybos centre „Gedimino 9“, nuo praėjusių metų veikia mainų punktas. Jame susitikus galima ne tik pasimatuoti prekes, bet ir išgerti kavos, pabendrauti. Netrukus tokį tašką planuojame įsteigti ir Kaune.“

Augusta Imbrasienė
Augusta Imbrasienė

Augusta Imbrasienė
„Ne viskas, ką išmetame, yra šiukšlė“

„Prieš trejus metų mažai kam rūpėjo gamtosaugos problemos. Na, o tie, kurie nebuvo abejingi, nežinojo, ką daryti“, – priežastis, paskatinusias imtis veiklos, prisimena projekto „Ekolaboratorija.lt“ idėjos autorė Augusta Imbrasienė.

„Tuomet planavome sukurti vienkartinį projektą, kuris ragintų tam tikras visuomenės grupes susimąstyti apie tai, kad ne viskas, ką išmetame, yra šiukšlė – iš daugelio nenaudojamų daiktų galima sukurti kažką nauja. Viena po kitos rutuliojosi mintys, tad veiklos turime iki šiol.

Šiandien žmonės daug sąmoningesni ir aktyvesni – ateina, domisi, nori mokytis. Šiam tikslui įsteigėme kūrybines dirbtuves. Kadangi esame nuolatinio finansavimo neturintis socialinis projektas, pamokėlių negalime rengti nuolat, bet susibūrus reikiamam žmonių skaičiui patirtimi mielai pasidalijame. Dirbtuvių vadovai gali pamokyti kurti iš senų drabužių, sagų, užtrauktukų, laikraščių, stiklinės taros ir kitų atliekų.“

Ezoteriko požiūris
Bioenergetikas Jonas Algimantas Dainauskas

Įvairūs daiktai (drabužiai, batai, papuošalai ir pan.) sugeria savininkų energiją ir ją išlaiko. Tad įsigijęs nenaują daiktą naujasis šeimininkas kartu dovanų gauna ir daikto sukauptą informaciją. Geroji energija (informacija) žmogui nedaro jokios įtakos. Na, o blogoji gali neigiamai veikti žmogaus būseną, jo energines struktūras. Pavyzdžiui, jei pirmasis daikto turėtojas sunkiai sirgo, egzistuoja tikimybė, kad ir naujasis šeimininkas ims negaluoti.

Žinoma, daiktų sukaupta informacija veikia ne visus. Stiprios harmoningos ir dvasiškai sveikos asmenybės blogoji daiktų energija nepaveiks. Ji pavojingesnė energiškai pažeistiems žmonėms.
Todėl įsigytą padėvėtą daiktą būtina valyti. Vienas iš būdų – keletą minučių palaikyti jį po tekančio vandens srove arba saulės šviesoje. Taip ypač rekomenduojama valyti papuošalus, pakabučius, amuletus. Įsigytą padėvėtą drabužį būtinai išskalbkite. Ir dėvėkite sau į sveikatą.

Statinaičių viešbutis

Nereikalingų daiktų panaudojimo galimybės, pasirodo, yra beribės. Tą puikiai įrodė ir aplinkinius maloniai nustebino Nyderlanduose esančio viešbučio „De Vrouwe van Stavoren“ savininkai. Jie už 74–120 eurų parai siūlo apsistoti kambariuose, pagamintuose iš senų vyno statinių. Iš Šveicarijos atvežtose 15 tūkstančių litrų ąžuolinėse statinėse kadaise buvo laikomas božolė vynas. Naują paskirtį įgijusiose statinaitėse telpa dvi lovos, dušas, tualetas bei televizorius.

Apranga iš plastikinių butelių

Puikų aplinkos tausojimo pavyzdį ir vieną iš atliekų panaudojimo galimybių nusprendė pademonstruoti kompanija „Nike“. Jos atstovai, bendradarbiaudami su Prancūzijos futbolo federacija, pasiuvo šortus ir marškinėlius iš medžiagos, pagamintos perdirbant  plastikinius butelius. Apranga ne tik draugiška aplinkai, bet ir lengva, su specialia vėdinimo sistema, padedančia žaidėjams išlikti nesušilusiems.

Kamštiniai lėktuvai

Vyno rinkoje populiarėjant metaliniams ir plastikiniams kamščiams, kamštinio audinio paklausa vis mažėja. Viena didžiausių šio audinio gamintojų pasaulyje Portugalija ėmė ieškoti naujų šios medžiagos panaudojimo galimybių. Kūrėjų dėmesį patraukė aviacijos sektorius, kuriame kamštinis audinys naudojamas lėktuvų išorinio paviršiaus termoizoliacijai. Medžiagos gamintojai siūlo žengti šiek tiek toliau ir šį audinį naudoti gaminant lėktuvų sparnus, korpusus ir kitas erdvėlaivių dalis.

Žurnalas „JI“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką