Atrodo ir jis eina dėl manęs iš proto. Mes skambinamės į dieną dešimtis kartų, atrodo viską dėl jo galėčiau padaryt. Išgyvenu dėl jo labiau nei dėl savęs, lekiu viską metus susitikti. Gal tai nebenormalu, tapo priklausomybe? Juk yra ir kitų svarbių dalykų gyvenime. Ką man daryt, kaip „atšokti“ nuo jo? Ilona, 24 m.
Sveika, Ilona. Gal nereikėtų tau taip vertinti, normalu tai ar ne, tiesiog taip yra, pabandyk priimti tai, ką dabar išgyveni be vertinimo, smerkimo. Tam tikras poros susiliejimas - tai natūrali jausmų vienas kitam vystymosi fazė. Tai yra vienas iš pirmųjų etapų poros santykiuose, kai kitas žmogus tampa tarsi neatsiejama kito sielos ir kūno dalis, kai vienintelė gyvenimo prasmė yra jis ar ji.
Tokie išgyvenimai kai kuriuos žmones gali gąsdinti, nes atrodo, kad tuo metu tarsi prarastum save ir visiškai ištirptum kitame, be jo tarsi nebematai nieko kito gyvenime. Dažnai šį susiliejimą lydi partnerio idealizavimas, visiškas prisiderinimas prie jo, tiesiog aklas atsidavimas jam, kai jo ar jos vertybės tampa tavo vertybėmis. Tačiau neretai kartu su tuo atsiranda daugiau ar mažiau įsisąmonintas jausmų prieštaringumas.
Žmogus pasijunta kaip „pagautas“, įkalintas savo mylimojo, kuris yra visiškai užvaldęs žmogų, nes jo gyvenimas sukasi tik aplink partnerį. Tau gali būti truputį neramu ar net pikta ant savęs, kad esi tokia priklausoma nuo savo draugo. Tuo pačiu gali labai daug tikėtis iš jo ir jei tik neišsipildo menkiausias tavo lūkestis - nusivilti ar net pulti į paniką.
Priklausomybė išnyks
Manau, kad ilgainiui tavo emocinis santykis į vaikiną keisis, jis nebeteks tokios stiprios galios tau. Po kurio laiko mes pamatome įvairesnes savo partnerių puses. Kaip ir daugumos žmonių santykiuose atsiranda didesni ar mažesni konfliktai, po kurių įsimylėjėliai vienas kitą daugiau pažįsta ir iš tikrųjų suartėja, o kartais ir išsiskiria. Tokia konfrontacija gali vesti į laikiną nutolimą tarp partnerių, atšalimą, pyktį, vienatvę ar net skausmą. Taip išsilaisvinama iš vienas kito „nelaisvės“, nebeidealizuojama savo mylimųjų, atsigręžiama į kitas svarbias gyvenimo sritis: draugus, studijas, darbą, kūrybinę veiklą.
Visgi neretai galim patirti liūdesį, ilgesį dėl tokio nutolimo, o kartais - net baimę prarasti mylimąjį. Toks mūsų pasikeitimas, jei mylimas žmogus to nepriima, nesupranta, baigiasi išsiskyrimu. Taigi ši baimė turi realų pagrindą. Jei mūsų partneris taip pat keičiasi šiame santykyje, meilė gali peraugti į visai kitą lygmenį, tai nebėra akla aistra, o tikra sąmoninga dviejų brandžių žmonių meilė.
Tikiuosi ir linkiu, kad taip atsitiks ir tau, o dabar nusiramink, su tavo jausmais yra viskas tvarkoje, pasimėgauk šiuo rojaus periodu. Sėkmės jums!
