Širvintų miestelio daugiabutyje gyvenanti šimtametė Veronika visai neseniai pradėjo dairytis į veidrodį. Mat pastebėjo, jog ant veido atsirado raukšlių. Šimto sulaukusi ponia šiais metais pirmą kartą gyvenime pradėjo naudoti kremą.
Veronika Stanaitienė gimė 1911-aisiais. Pergyveno du karus. Jos akyse caro rublius keitė reichsmarkės, reichsmarkes keitė litai, litus – červoncai, pastaruosius – rubliai, juos – vagnorkės ir vėl litai. Didžiausi išbandymai poniai Veronikai prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, nes mylimiausias brolis buvo ištremtas į Sibirą. Iš šeimos atimta žemė, namai ir visas ūkis. Laikai buvo siaubingi. Tačiau Veroniką gelbėjo tikėjimas ir žinojimas, jog viskas Dievo valioje.
Šimtametė įsitikinusi, kad tik savo žemėj augintą maistą valgydama sveika išliko visą gyvenimą. Tačiau, kaip pati sako, – ir tai ne didžiausia ilgo amžiaus priežastis. Svarbiausi – nesinervinti. Todėl, jausdama, kad tuoj tuoj susiginčys su vyru Jeronimu, išlėkdavo į miškelį, pakvėpuodavo grynu oru, atsiremdavo į medį... ir po piktumų!
Atšventusi šimto metų jubiliejų, Veronika Stanaitienė įsigijo svarmenis. Susistatė sau treniruočių programą ir mankštinasi. Kas rytą. Sūnus Tautvydas su baime žiūri į geležis makaluojančią mamą ir jaudinasi, kad kas nenutiktų. Visgi šimtas metų – tai ne šešiolika!
Žiūri žmonės į Veroniką ir, matydami ją tokią guvią, netiki, kad jai šimtas metų. Sako – gal gimimo metrikai padirbti.
Pažintis su šimtamete iš Širvintų ir jos ilgaamžiškumo paslaptys – jau antradienio vakarą, 19 val. specialioje LNK laidoje „KK2 Vėlinės“.
