Beata, kur švęsite šv. Kalėdas?
Būsime Londone. Kalėdoms sulauksime svečių, pas mus švęsti ateis draugai. Po švenčių atvažiuos mano tėtis ir sesuo su vyru. Na, o kaip sutiksime Naujuosius, dar nežinau. Bet tikriausiai ramiai namuose.
Gal jau išrinkote dovanas artimiesiems?
Oi, dar ne, bet tikrai jau reikia visu tempu pradėti jomis rūpintis. Tiesa, daugeliui draugų ir artimųjų šiais metais dovanoju savo knygą, tai truputį paprasčiau.
Kaip jums kilo mintis rašyti kulinarinę knygą?
Beveik prieš metus gavau pasiūlymą receptus, kuriuos publikuoju tinklalaraštyje „Beatosvirtuve.lt“ sudėti į vieną knygą ir papildyti ją savo receptais. Pamenu, gavusi šį pasiūlymą, pirmiausiai internete nusipirkau dvi knygas apie kulinarinių knygų rašymą (šypsosi).
Ir kaip sekėsi rašyti?
Būti rašytoja norėjau nuo mažens. Atsimenu, kai man buvo gal dešimt metų, galvoje kirbėdavo milijonai scenarijų. Sakydavau mamai, kad jei nupirktų rašomąją mašinėlę, rašyčiau knygas... Tas pomėgis atvedė prie žurnalistikos, o prisidėjęs malonumas ruošti maistą – prie interneto dienoraščio, vėliau – prie knygos...
Kaip į jūsų idėją reagavo artimieji?
Žinoma, labai apsidžiaugė. Ypač, manau, džiaugėsi ir mane palaikė draugai, kuriuos kviesdavau į degustacijas ir fotosesijas (šypsosi).
Nemažai žmonių rašo kulinarines knygas. Kuo jūsų knyga kitokia?
Kulinarinė knyga yra to žmogaus asmenybės dalis. Knygoje „Beatos virtuvė“ tikrai labai daug mano receptų. Patiekalų, kokius mėgstu aš ir mano draugai. Nepasakyčiau, kad daug žmonių rašo kulinarines knygas. Tik dabar taip sutapo, kad vienu metu pasirodo trys panašios, kalbu apie Lino Samėno, Nomedos Marčėnaitės ir mano knygas. Tai tik parodo, jog vienoda idėja vienu metu gali subręsti keliose galvose...
Kaip pristatytumėte savo knygą?
Knyga yra tokia kaip aš – nemenka, spalvinga, įvairi ir nuoširdi. „Beatos virtuvė“ – apie maistą įvairiems gyvenimo atvejams ir metų laikams. Dešimties skyrių knygoje šeimininkės ras visokių receptų: tiek sočių pusryčių, tiek kokteilių, tiek patiekalų vaikams.
Iš ko sėmėtės įkvėpimo?
Tikrai nemažai turiu knygų, vartau žurnalus, einu valgyti į restoranus ar į svečius. Geriausiai, kai pamatau pati ir paragauju kažko tikrai skanaus. Vėliau tą pati mėginu pagaminti namie.
Pavyzdžiui, mano draugė šią vasarą buvo vestuvėse Švedijoje, ten ragavo labai skanios silkės, tai aš šiais metais mėginsiu šventiniam stalui pagaminti truputėlį silkės, įkvėptos švediškų receptų. Be abejo, neapsieisiu be savo draugės švedės konsultacijų.
