Tai ne tik Levino ar literatūros problema – daugelis vyrų, sutikę patrauklią moterį, pasimeta, rašo Austrijos dienraštis „Die Presse“
Psichologas Johnas Stroopas 1938 metais sukūrė testą, kuris dar ir šiandien naudojimas smegenų veiklai susidūrus su konkuruojančiomis informacijomis tirti. Testas tiria smegenų reakcijas, kai žodis „mėlynas“ yra rašomas žalia spalva, o „raudonas“ – geltona. Tyrimo dalyviai turi kuo greičiau pasakyti rašalo spalvą, o tam reikia labai didelės koncentracijos. Kuo smegenys labiau pavargusios, tuo sunkiau sekasi atlikti testą.
2009 metais Radboudo universiteto mokslininkai, naudodamiesi šiuo testu, nustatė, kad po susitikimų su moterimi vyrai iš tiesų yra kognityviai pažeisti. Psichologai tai aiškino tuo, kad norėdami padaryti įspūdį vyrai sunaudoja labai daug energijos. J.Stroopo testas buvo atliekamas po konkrečių abiejų lyčių susitikimų. Vėliau Sanne Nauts tyrė netiesioginį vyrų susitikimų su moterimis poveikį – dar prieš jiems susitinkant su konkrečia moterimi.
Šiam eksperimentui ji pakvietė vyrus tariamam „kalbos eksperimentui“. Pirmiausia ji atliko J.Stroopo testą, po to vyrai turėjo garsiai perskaityti kompiuteryje parašytus žodžius. Video kamera filmuodavo jų lūpų judesius, kurie buvo tariamai vertinami greta esančiame kambaryje vyriškio vardu „Bas“ arba moters vardu „Lisa“.
Po to vėl sekė Stroopo testas, kurį vyrai atlikdavo daug prasčiau jei prieš tai juos vertino „Lisa“. Tokie pat rezultatai gauti atliekant kitą eksperimentą, kurio tikslas buvo tik aliuzija į susitikimą su moterimi. Toks susitikimas niekada neįvyko, tačiau jo poveikis buvo pastebimas. Abiejų tyrimų metu vyrai nematė moters, negalėjo nustatyti, ar ji graži, ar patraukli, tačiau vis tiek jiems įsijungdavo noro padaryti įspūdį programa.
Mokslininkė mano, jog taip yra todėl, kad vyrai ir „iš dalies neutralias situacijas suvokia kaip seksualines“, o tai siejama su evoliucija. Tokios situacijos minimalizuoja praleistos progos riziką, teigia eksperimento autorė. Taip pat neatmestina, kad tokį vyrų elgesį sukelia ir socialinis spaudimas, kuris ir verčia naudotis povo plunksnų kedenimo principu.
Tuo metu tyrime dalyvavusioms moterims buvo visiškai tas pats, ar jas vertina „Bas“ ar „Lisa“ – arba jos nežaidžia žaidimo, arba jų smegenys nuo to nenukenčia, aiškina mokslininkė. Toks moterų tyrimo rezultatas buvo ir po pirmojo eksperimento – po tiesioginių susitikimų su vyrais.
