– Linksma, įsimylėjusi, pati sau graži... Tokia ir esate ar tai įvaizdis, kurio iš jūsų tikimasi?
– Viskas yra tikra. Aš iš to ir susidedu. Net jei kuriu įvaizdį, kuriu iš savęs. Profesija ir gyvenimas yra miksas: tu negali vienoje vietoje būti tokia, o kitoje – visiškai kitokia. Kaifuoju nuo to, ką darau, ir stoviu išsišiepusi ne todėl, kad kamera įjungta, o todėl, kad man linksma. Kita vertus, nesu psichė, kuri ir darbe yra aktorė, ir dar grįžusi namo kažką vaidina. Nors kodėl ne? Jei nuotaika gera, galiu ir kaip beprotė indus plauti.
– Skirstote savo darbus į rimtus ir tokius šiaip sau?
– Jei myli tą, ką darai, niekada nesakysi, kad ėmeisi chaltūros, nebus tokio žodžio žodyne. Ir visai nesvarbu, kaip tą vertina aplinkiniai. Tai tik taisyklių sugalvojimas, kas – gerai, o kas – blogai. Man jos nerūpi. Turiu savo vertybių ir jų laikausi. Tai man padeda gyventi, dirbti ir matyti prasmę to, ką darau...
Čia labai nuskambėjo: „Stasiulytė per viešbučio atidarymą apsinuogino duše.“ Skandalas! Žmonės mielieji, galiu papasakoti, kaip tai nuostabu. Visą savaitę lakstai, nespėji pavalgyti, ir staiga atsiranda galimybė valandą praleisti šiltoje vonioje ir tą valandą paplepėti su kolege, su kuria susitikti šiaip neturėčiau laiko, ir dar už tai gauti užmokestį. Be to, daugybei žmonių, kurie eina pro šalį, pakelti nuotaiką. Visi laimingi, visi patenkinti. Puikiai praleidau tą valandą ir išvažiavau toliau dirbti. Viskas. O tas „apsinuoginimas“ buvo uždaras maudymukas.
Aišku, vonioje mirkti su suknele būtų buvę logiškiau...
Aš tik norėjau pasakyti, kaip vertinu tokius dalykus. Man viskas gerai. Kiekvienoje savo veikloje įžvelgiu prasmę. Svarbiausia nekenkti sau ir kitiems, visa kita – ne kriminalas. Aš turiu tą vieną gyvybę ir ją išnaudosiu tikrai prasmingai.
Visą Julės Šiurkutės interviu su Ineta Sasiulyte skaitykite naujausiame gruodžio mėnesio žurnale „Laima“.
