Kaip prabėga savaitė, taip tarp žiniasklaidos skaitomiausių tekstų kaskart atsiranda ne kas kitas, o vietiniai skandalai ar interviu su šalies „influenceriais“. Kodėl taip nutinka? Kodėl tokio tipo naujienas skaito net tie, kurie griežtai neigia tai darantys?
Nors, kaip sako psichologė Šarūnė Vienė, vieno atsakymo į šį klausimą nėra, galima pastebėti tam tikras tendencijas, kodėl populiariausiųjų sąraše nugula būtent tokio tipo naujienos.
Mumyse užkoduotas smalsumas
„Visų pirma, žmogus yra sociali būtybė, mes esame sutverti būti tarp žmonių, todėl natūralu tai, kad kiti žmonės, t. y. artimieji, kaimynai, tarp jų – ir įžymybės, mus domina. Mes tiesiog esame vedini smalsumo“, – pokalbį pradeda pašnekovė.
Prigimtinis smalsumas – tai viena iš svarbiausių sąlygų žmogaus intelektui vystytis, sako psichologė. Jis natūraliai skatina vaiką tyrinėti pasaulį, mąstyti, pažinti aplinką ir kitus žmones. Vaikui augant ši prigimtinė savybė gali būti prislopinta arba, kaip tik, paskatinta kaip teigiama ir virsti asmenybės bruožu.
„Tai priklauso nuo vaiko aplinkoje esančių žmonių ir su aplinkos tyrinėjimu susijusių patirčių. Kiekvienas žmogus savo aplinkoje tikrai ras nors vieną pažįstamą, kuris yra labai smalsus, atviras pasauliui ir jo tyrinėjimui, tačiau ras ir tokį, kuris yra perdėtai atsargus, bijo naujovių, nenori nieko keisti ir pan. Čia kalbu apie smalsumą, kurį galima pavadinti asmenine savybe.
Tačiau tam tikrą smalsumo būseną patiria kiekvienas žmogus. Kartais tokio smalsumo patenkinimui nėra reikalingos objektyvios priežastys: žmogui užtenka tiesiog ką nors sužinoti ir nėra poreikio tikrinti, ar informacija tikra.
Dažniausiai tie atvejai susiję su apkalbomis, skandalais ar tiesiog gyvenimiškomis situacijomis. Čia galbūt svarbesnis net ne smalsumas, o bendrystės su kitais, panašiai mąstančiais, jausmas“, – paaiškina Š.Vienė.
