Vienas kitą pastebėję draugų vakarėlyje, išsiskyrė, dirbo savo darbus, kol kartą Jonas pakvietė ją draugauti feisbuke. Netrukus bendravo ir telefonais, ir skaipu, kol galiausiai Eglė atskrido į Torontą.
„Turėjome lemtingą pokalbį, po kurio viskas apsivertė. „Atvažiavai čia antrą kartą, labai noriu tikėti, kad atvažiuosi ir trečią, – pasakiau. – Kas antrą savaitę eiti atostogų nepavyks – reikia apsispręsti dėl darbo.“ Ir ji apsisprendė – pasirinko mane, – džiaugiasi Jonas ir priduria: Eglė – graži, man – pati gražiausia... Bet tai nereiškia, kad ji tik sėdi ant sofos kaip porcelianinė lėlė. Su ja dalijamės gyvenimu, priimame bendrus sprendimus.“
Išskirtinis Eglės Ačaitės ir Jono Valančiūno interviu bei fotosesija – tik naujausiame žurnale „Žmonės“