„Ar einu gatve, ar vaikštau Seime, aš nebenoriu pakelti akių. Ir nenoriu žiūrėti į žmones“, – kalbės toji, kurios pavardė buvo viešai D.Kedžio minima tarp kitų jo „priešų“ pavardžių.
Kai nugriaudėjo sprogimas tiesiai po Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga vienos politinės partijos patalpose, atsirado peno kalboms, kad tai gali būti pasikėsinimas į R.Šalaševičiūtę. Vėliau taps aišku: yra duomenų, jog keletą žmonių ruošiamasi pašalinti. Vienas jų – veiklus ir gerbiamas prokuroras, dėl kurio gyvybės netgi organizuotos lažybos, kada ir kaip su juo bus susidorota. Kita, su kuria „reikia baigti“, – vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Grasinimai ir įvairialypės užuominos valstybės pareigūnams tąkart, dar prieš žudynes, negalėjo nesulaukti atsako. D.Kedžio pokalbiai telefonu, kaip manoma, pradėti slapta fiksuoti, kad būtų išsiaiškinta, kur jis važiuoja, su kuo kalbasi ir ką planuoja. Tačiau paties Drąsiaus aplinkoje buvo pakankamai teisininkų, galinčių perspėti, kad jis teismo leidimu veikiausiai sekamas, todėl turįs elgtis itin atsargiai.
Tačiau kitoje byloje būtent slapta užfiksuoti pokalbiai turėjo įtakos tam, kad vienas garbus Vilniaus advokatas nebūtų paskirtas teisėju. Šiuos įrašus veikiausiai buvo išstudijavęs ir teisėjas Jonas Furmanavičius, nagrinėjęs Kauno mafijos „įžymybės“ Henriko Daktaro sūnaus Enriko bylą ir jį su bendrais pasiuntęs už grotų...
Dvi skandalingos istorijos – trečiadienį 19.40 val. laidoje „Abipus sienos“.
