Tai po antradienį vykusio LRT tarybos posėdžio žurnalistams sakė LRT administracinės komisijos pirmininkas Linas Gusarovas.
„Dėl to administracija turėtų išnagrinėti esamą etatų struktūrą ir pagal tai pateikti tarybai tvirtinimų planą, kurių etatų dabar mažiausiai reikia. Atleidus darbuotojų sumažėtų LRT išlaidos. Tai yra viena iš didesnių sąnaudų dalių. Tai yra nemalonu, bet tai kada nors reikės daryti“, – kalbėjo L.Gusarovas.
LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius po posėdžio teigė, kad esant galimybei „spaustis reikia tiek, kiek mažėja biudžetas“.
Administracinė komisija pasiūlė atleisti darbuotojų. Į visus siūlymus, kurie padeda spręsti LRT problemas, aš reaguoju teigiamai, – sakė Audrius Siaurusevičius.„Bet ne visada tai pavyksta dėl objektyvių priežasčių. Administracinė komisija pasiūlė atleisti darbuotojų. Į visus siūlymus, kurie padeda spręsti LRT problemas, aš reaguoju teigiamai. Net jei administracinė komisija būtų nesiūliusi, vis tiek reikėtų atleisti“, – po posėdžio žurnalistams sakė A.Siaurusevičius.
Per posėdį jis taip pat tvirtino, kad nacionalinio transliuotojo skola atsirado dėl sumažėjusių komercinių pajamų, iš kurių esą anksčiau mokėta ir už LRT misijos vykdymą, t. y. nekomercines transliacijas.
„Mūsų labai paprasta lentelė: šita dalis yra misija, čia – komercija. Už komerciją mes mokame iš komercinių lėšų. Už misiją valstybė moka tik tiek, lieka tarpas, kurio nedengia valstybė už misijos vykdymą. Dėl to vyksta ginčų. 2007 metais vienintelį kartą nebuvo to skirtumo. LRT visą tą laiką misiją iš dalies dotavo komercinėmis lėšomis. Jų buvo daug daugiau, todėl buvo lengviau dotuoti“, – antradienį per LRT tarybos posėdį dėstė A.Siaurusevičius.
Kadangi LRT ginčas su Lietuvos radijo ir televizijos centru (LRTC), jo teigimu, yra teisinis, reikia kalbėti su institucijomis, kurios prižiūri LRTC veiklą.
„Mes esame apsundę LRTC Ryšių reguliavimo tarnybai. Tai yra teisinė priemonė ir laukiame atsakymo. Jie turi per mėnesį atsakyti. Spalio pradžioje gausime atsakymą ir spręsime, ką toliau daryti. Tarifų skaidrumas ir pagrįstumas yra tik vienas iš klausimų“, – sakė LRT vadovas.
L.Gusarovas tvirtino, kad iki šiol nė vienoje publikacijoje apie LRT skolas nematė teisybės, kurią atspindi skaičiai, esantys LRT dokumentuose. Tačiau paklaustas, kiek skolų šiuo metu turi LRT, sakė, kad „skolų bendrai šiuo metu įvardyti nėra galimybės“.
„Iki šiol nė viename viešosios informacijos leidinyje nemačiau, ką mačiau skaičiuose. Yra įsiskolinimas, tas įsiskolinimas yra tikrai ne nuo praėjusių metų, visą gyvenimą yra įsiskolinimas. Reikia išskirti, kurioje vietoje yra iš biudžeto finansuota dalis sumokėta LRTC ir kurioje dalyje yra reklamos uždirbtos lėšos. Čia mes pradedame svyruoti, kur kokia dalis“, – kalbėjo L.Gusarovas.
Pasak jo, administracinė komisija nusprendė siūlyti nuo kitų metų „skaidrinti apmokėjimo už LRTC paslaugas tvarką“.
„Mes pasiūlėme – tegul biudžetas finansuoja tiesiai LRTC (už LRT transliavimą – BNS). Nebebus ginčo objekto“, – aiškino L.Gusarovas.
Tačiau kiti tarybos nariai pabrėžė, kad tam reikėtų keisti įstatymus.
Konfliktinė situacija kilo LRT jau beveik metus nemokant visos sumos už LRTC teikiamas paslaugas – tik jos dalį.Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) praėjusią savaitę perdavė LRT ir LRTC komercinį ginčą spręsti Lietuvos radijo ir televizijos tarybai. Šis klausimas antradienį svarstytas uždarame posėdyje.
Konfliktinė situacija kilo LRT jau beveik metus nemokant visos sumos už LRTC teikiamas paslaugas – tik jos dalį.
LRT centrui moka valstybės skiriamą lėšų dalį, o dėl mokesčio iš komercinių pajamų institucijų vadovai kalba visiškai priešingai. LRTC vadovo Algirdo Vydmonto teigimu, nuo praėjusių metų spalio LRT išvis nemoka iš komercinių pajamų. LRT vadovo A,Siaurusevičiaus žodžiais, dalį nustatyto mokesčio LRT moka ir iš komercinių pajamų, bet ne visą nustatytą sumą. A.Siaurusevičius sako iš LRTC negaunantis atsakymų dėl tarifų skaičiavimo metodikos, kuri jam kelia abejonių.
Iš šiems metams numatytų 43 mln. litų valstybės biudžeto lėšų LRT už Lietuvos radijo ir televizijos centro paslaugas sumokėti skirta 7 mln. litų.
Tarybos posėdyje taip pat kilo klausimas, kaip valdomas LRT ūkis. Svarstyta, kad reikia nustatyti konkrečią tvarką, pagal kurią tarybos nariai gautų visą juos dominančią informaciją apie LRT finansus ir valdymą.
Tuomet LRT vadovas suabejojo, ar galima viešinti LRT darbuotojų atlyginimus, nes tai esą darbo santykių klausimas, neretai sprendžiamas derybų būdu. Jis taip pat pabrėžė, kad gali kilti interesų klausimas, nes kai kurie LRT tarybos nariai atstovauja kitoms žiniasklaidos priemonėms.
„Yra įstatymas dėl teisės gauti informaciją iš savivaldybių ir valstybės įstaigų. Šio įstatymo 3 straipsnis sako: šis įstatymas netaikomas informacijai, kuria disponuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, kiti iš valstybės biudžeto išlaikomi transliuotojai“, – aiškino A.Siaurusevičius.
Į tai Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius atsakė, kad LRT taryba yra aukščiausias nacionalinio transliuotojo valdymo organas. „Bet kokios dvejonės, kad tarybos narys gali ko nors negauti iš LRT, yra neteisėtos. Tarybos narys gali viską gauti“, – teigė D.Radzevičius.
