Sveika, Agne. Daugiau nebeprašyk mamos, tiesiog veik, daryk tai, ką nori daryti. Veik ryžtingai, neabejodama, kad elgiesi teisingai. Jei nori, kad mamai būtų ramiau, tiesiog konstatuok faktą, kad išeini, kada maždaug grįši ir taškas. Juk tu turi teisę į savo privatų gyvenimą. Juk tau ne 13 metų. Kaip kitaip, jei ne priešindamasi mamai, atsiskirsi nuo jos? Nejaugi nori pasenti kartu su ja, gyventi jos gyvenimą ir atsisakyti savojo?
Tave kankina įkyrios mintys ir baimės dėl mamos mirties todėl, kad tu labai pyksti ant mamos, gal net savotiškai trokšti jos mirties, nes tau atrodo, kad tik tada galėsi lengviau atsipūsti, pasijusti laisva. Tarsi vienintelė galimybė tau gyventi savo gyvenimą – jos mirtis. Iš tikrųjų tam, kad būtum laisva ir darytum ką tu nori, visai nereikia, kad mama numirtų. Tiesiog tau svarbu aiškiau ir drąsiau priešintis mamai bei daryti savaip. Nori išeiti ir išeik, nori dirbti – dirbk. Nepasikabink ant jos manipuliacijų (gal net nesąmoningų) savo sveikata kabliuko. Nenumirs mama. Savarankiška gali tapti tik labai griežtai jai pasipriešinusi. Galbūt jūs labai susipyksite, mama nešnekės su tavim, „sirgs“, bet kai matys kad tau tas nedaro poveikio, gal ji pradės elgtis brandžiau, jai teks susitaikyti su ta mintim, kad dukra užaugo. Kol tu jos klausai, prašai, atsiklausi jos leidimo, tol ji ir elgiasi su tavim kaip su vaiku.
Jokie vaistai čia tikrai nepadės, reikia keisti elgesį. Dėl savo problemų gali pasikonsultuoti ir su psichologu, kuris dirba poliklinikoje (daugumoje poliklinikų veikia Psichikos sveikatos centrai). Psichologo paslaugos poliklinikoje yra finansuojamos iš ligonių kasų ir tau mokėti už jas nereikės. Sėkmės!
